REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus universitetas ir pedagogai lieja nepasitenkinimą esama padėtimi švietimo sistemoje, o štai visai neseniai paskelbti 15-mečių mokyklinių pasiekimų rezultatai rodo, kad esame viena labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje. Taip pat prastai vertinami ir lietuvių paauglių skaitymo įgūdžiai.

Vilniaus universitetas ir pedagogai lieja nepasitenkinimą esama padėtimi švietimo sistemoje, o štai visai neseniai paskelbti 15-mečių mokyklinių pasiekimų rezultatai rodo, kad esame viena labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje. Taip pat prastai vertinami ir lietuvių paauglių skaitymo įgūdžiai.

REKLAMA

Apie tai, kas lemia prastesnius gebėjimus, kalbėjome su Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos nariu, literatūros ekspertu Arūnu Šileriu.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) antradienį paskelbti mokyklų duomenys parodė, kad mūsų 15-mečiai smarkiai atsilieka pagal skaitymo rezultatus. Kaip jūs manote, kodėl?

Žiūrint iš lietuvių kalbos programos, aš manau, kad esminė priežastis yra mūsų nesugebėjimas siekti tikslų, kuriuos mes buvome užsibrėžę.

REKLAMA
REKLAMA

2015 metais buvo iškelta problema, kad mūsų pasiekimai yra labai prasti. Net 24 proc. nepasiekdavo 2-ojo lygio. Faktiškai – tai slebizavojantys vaikai.

REKLAMA

Per tą laiką padidėjo nepasiekiančių to lygio vaikų skaičius, nieko neįvyko ir ta „stabili“ situacija jau yra nuo 2006 metų. 

Dėl prastų rezultatų jūs kaltinate 2016 metų pokyčius mokyklų programose?

Vis tik yra du dalykai. Pirmas faktas yra tai, kad nuo pat testavimo pradžios mes nesugebame niekaip persilaužti, pritaikyti naujų metodų, nupirkti daugiau knygų, su kuriomis vaikai galėtų dirbti. 

Kalbant apie programą ir tuos rezultatus, tai taip, ji priimta 2016 metais, o vaikai sausio mėnesį jau mokėsi be vadovėlių. Tie, kurie laiko šiuos testus, jie turėjo galimybę studijuoti pagal programą 2-3 metus. 

REKLAMA
REKLAMA

Programa pagal savo turinį niekaip neskatina to, ką tiria EBPO tyrimas, tai yra – skaitymo.

O kodėl ši programa neskatina?

Programa yra sukonstruota vadinamojo tautinio pasakojimo principu, kur pagrindinė idėja yra, kad tauta turi savo pasakojimą, kertinius tekstus ir turėtų juos skaityti. Iliustracijai pateiksiu, ką tai reiškia realybėje. Mūsų vaikai skaito dar visai neblogai, o, atėję į 7-8 klasę, pilnos apimties tekstų praktiškai nėra.

7-oje klasėje privalomas nagrinėti kūrinys iš pradžių yra „Mažasis princas“ ir Kazio Binkio „Atžalynas“. Toliau Bernardo Brazdžionio eilėraščiai apie tremtį, o vėliau mato parašytas ištraukas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O visa kita tik fragmentai?

Visa kita fragmentai. Beje, kalbant apie psichologinio atitikimo kalbą, pavyzdžiui, jeigu paskaitai Vytauto Mačernio laiškus, kurie rašyti bene 19-os metų, kai jis dėl meilės tiesiog negali gyventi ir miršta, ar jie yra skirti 7-okui? Žinokit, tikrai ne.

Visą pokalbį su literatūros ekspertu Arūnu Šileriu kviečiame žiūrėti vaizdo siužete. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų