Atvertas kelias kalinių apsikeitimams su Maskva: Nausėda suteikė malonę dviem rusų šnipams

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda suteikė malonę dviem dėl šnipinėjimo nuteistiems Rusijos piliečiams ir taip atvėrė kelią apsikeitimui kaliniais su Maskva.

Prezidento Gitano Nausėdos spaudos konferencija (nuotr. Fotodiena/Matas Baranauskas)

Šalies vadovas dekretu suteikė malonę šiuo metu Lietuvoje kalinamiems Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai. Jie abu dėl šnipinėjimo buvo nuteisti 2017 metais.

Prezidento dekrete nurodoma, kad jiems malonė suteikta remiantis šią savaitę įsigaliojusia Baudžiamojo kodekso nuostata, kuri reglamentuoja apsikeitimą šnipais.

„Šiuo metu daugiau komentarų šia tema neturiu. Į galimus klausimus atsakysime artimiausiu metu“, – BNS penktadienį sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Dekretai viešai paskelbti penktadienį, ant jų nurodyta, kad jie pasirašyti ketvirtadienį, lapkričio 14 dieną.

Lietuvos teisėsaugos teigimu, N. Filipčenka buvo kadrinis Federalinės saugumo tarnybos darbuotojas, Vilniaus teismas jį nuteisė jį 10 metų nelaisvės.

Karininkas S. Moisejenka dėl Lietuvos karininko užverbavimo Šiaulių teismo nubaustas 10 su puse metų nelaisvės.

BNS šaltinių teigimu, pagal susitarimą Maskva turėtų suteikti malonę dviem Rusijoje kalinamiems Lietuvos piliečiams Jevgenijui Mataičiui ir Arstidui Tamošaičiui, nuteistiems 2016 metais.

Maskvos teismas Lietuvos pilietį A. Tamošaitį nuteisė kalėti 12 metų, Karaliaučiaus srities teismas dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinčiam J. Mataičiui skyrė 13 metų nelaisvės.

REKLAMA

Maskva teigia, kad jiedu vykdė Lietuvos karinės žvalgybos užduotis. Lietuvos pareigūnai ryšio su šiais asmenimis niekada nekomentavo.

Pagal susitarimą Rusija tuo pat metu taip pat gali suteikti malonę už šnipinėjimą nuteistam Norvegijos piliečiui, buvusiam pasieniečiui Frodei Bergui.

FSB žvalgas Nikolajus Filipčenka.

Jis buvo sulaikytas 2015 metų balandžio 29 dieną, kai vyko traukiniu per Lietuvą iš Karaliaučiaus srities į Baltarusiją.

Vilniaus apygardos teismas 2017 metų liepos 7 dieną dėl šnipinėjimo jam skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Anot teisėsaugos, jis buvo Federalinės saugumo tarnybos (FSB) Karaliaučiaus srities valdybos karininkas, o šnipinėdamas naudojosi netikra tapatybe.

Lietuvos žvalgybos teigimu, tai buvo pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas.

Anot VSD, N. Filipčenkos šnipinėjimo operacija buvo siekiama „prasiskverbti į Lietuvos valstybės valdymo institucijas bei Lietuvos teisėsaugos ir žvalgybos tarnybas“.

Teisėsauga buvo skelbusi, kad N. Filipčenka siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje. 

Po nuosprendžio paskelbimo nei teisėja, nei prokuroras konkrečių epizodų nekomentavo.

N. Filipčenkos advokatė sakė, kad jis su kaltinimais nesutiko. N. Filipčenka byloje atsisakė duoti parodymus. Iš pradžių jis apskundė nuosprendį, bet vėliau skundą atsiėmė ir bausmę atliko Vilniaus pataisos namuose.

REKLAMA

GRU karininkas Sergejus Moisejenka.

Rusijos karinės žvalgybos GRU karininkas Sergejus Moisejenka sulaikytas 2014 metų pabaigoje. 

Šiaulių apygardos teismas 2017 metų vasario 28 dieną jam skyrė 10 metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 

Pagal specialybę karo chirurgas S. Moisejenka Lietuvoje gyveno nuo aštuntojo  dešimtmečio, dirbo Šiaulių karo ligoninėje. Jis yra turėjęs ir Lietuvos pilietybę, tačiau ji buvo panaikinta paaiškėjus, kad vyras nuslėpė taip pat esąs Rusijos pilietis.

2012 metais jis užverbavo nuo vaikystės pažįstamą Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose karininką Sergejų Pušiną teikti informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misiją, karinių orlaivių skrydžius, karinius mokymus, pajėgumų dislokacijos vietas, operacijas Afganistane.

Rusijos žvalgybai buvo perduotos ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijos, kai kurių Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijos. Bylos duomenimis, S.Moisejenka už surinktą ir perduotą informaciją S.Pusinui mokėjo nuo 500 iki 1000 eurų, susitikimai Lietuvoje vyko laikantis ypatingos konspiracijos S. Moisejenkos garaže. 

S. Moisejenka savo kaltę neigė, skundė nuosprendį, bet Apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis teismas jo skundus atmetė. 


Rašyti komentarą...
K
Kora
2019-11-15 09:59:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ką gausime mainais?
Atsakyti
0

E
Edgaras
2019-11-15 21:01:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mainais turbūt gausim bezdalų iš Gazpromo
Atsakyti
0

M
Marius
2019-11-16 21:50:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Skaitykit iki galo ir suprasit ka gavo mainais.viskas aiskiai parasyta
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų