„Sodra“ persekioja ir po mirties: nori prisiteisti tūkstančius už beveik 20 m. mokėtą pensiją

Daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų Lietuvoje gauna našlių pensijas. Tačiau ši išmoka gali atsirūgti ne tik jiems patiems, bet mirties atveju ir jų turto paveldėtojams. Gavusi naujų duomenų, „Sodra“ gali išieškoti didžiules sumas mokėtas dar nuo praėjusio šimtmečio pabaigos.

(Justinas Auškelis/Fotodiena nuotr.)

Prieš savaitę Vyriausiasis administracinis teismas kaip tik nagrinėjo bylą, kurioje sprendė, ar „Sodra“ turi teisę susigrąžinti tūkstančius eurų, kuriuos vienai klientei mokėjo daugelį metų. Moteriai mirus pinigus siekta prisiteisti iš jos turto paveldėtojo.

Kaip teigiama teismo dokumentuose, nuo 1995 m. vilnietei K. M. (byla nuasmeninta, tad tikras vardas ir pavardė žinoma tik bylos šalims ir pačiam teismui) „Sodra“ skyrė našlių pensiją, o nuo 1997 m. – ir valstybinę našlių pensiją.

Teisė į šių dviejų rūšių pensijas atsiranda tada, kai miršta sutuoktinis. Tačiau jų mokėjimas nutraukiamas tada, kai žmogus susituokia antrą kartą.

Sprendžiant iš bylos medžiagos, kaip dar iki 1997 m. (iki paskiriant antrą pensiją) moteris aukso žiedus sumainė antrą kartą. Nepaisant to, jai pinigus „Sodra“ mokėjo iki pat mirties 2014 m.

Iš viso per šį laikotarpį „Sodra“ pensininkei išmokėjo 8 740 eurų (skaičiuojant tuometiniais litais – per 30 tūkst. litų) našlių ir valstybinės našlių pensijos.

Po klientės mirties jos turtą paveldėjo ir palikimą priėmė, tikėtina, jos sūnus A. M. (byloje giminystės ryšys nėra įvardijamas). Tačiau neilgai trukus palikimas apkarto – „Sodra“ apsižiūrėjo ir nusprendė, kad iš jo, kaip paveldėtojo, turi išieškoti visą moteriai išmokėtą pensijų sumą.

REKLAMA

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. patenkino „Sodros“ ieškinį ir priteisė iš asmens visą sumą. Tačiau paveldėtojas nenuleido rankų ir kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą. Šis pirmąjį sprendimą panaikino ir nurodė priimti naują, o „Sodros“ reikalavimus dėl permokos priteisimo atmetė.

Neįrodė mirusiosios kaltės

Anot teismo, argumentai, kad pensijų permoka susidarė dėl jų gavėjos kaltės (moteris privalėjo informuoti, bet neinformavo apie naują santuoką) nėra pakankami.

Teismas atkreipė dėmesį, kad „Sodros“ sprendimai išieškoti permokas priimti pensininkei jau mirus. „Sodros“ Vilniaus skyriaus veiksmai sukėlė abejonių teismui. Ypač tai, ar gyventojai buvo tinkamai paaiškintos sąlygos, kurioms esant jai galėjo būti skirta našlių pensija.

„Sodra“ akcentavo, kad 1997 m. moteris pasižadėjo pranešti apie naują santuoką ir šią priesaiką pažeidė, bet sprendimą priėmusi teisėjų kolegija neturėjo duomenų, kad pasižadėjimas buvo pažeistas.

„Taip ir lieka neaiški K. M. pozicija dėl minėtų sprendimų dėl permokų, taip pat lieka neatskleistos aplinkybės, kuriomis buvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų našlių pensija bei našlių pensija, nes jos grindžiamos tik pareiškėjo išreikšta pozicija ir paaiškinimais.

Nurodytos sąlygos – asmens kaltės – buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir panašiai", – nurodė teismas.

REKLAMA

Senatis pažeidimams negalioja?

Paprašytas įvertinti teismo sprendimą, „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis portalui tv3.lt teigė, kad jo atstovaujama institucija teismo sprendimais visuomet vadovaujasi ir juos vykdo.

Saulius Jarmalis (Justinas Auškelis/Fotodiena nuotr.

Anot vedėjo, „Sodra“ tik praėjus beveik 20 metų pastebėjo, kad šiuo atveju našlių pensijos neturėjo mokėti dėl to, kad anksčiau tam neturėjo reikiamų duomenų:

„Šiuo metu „Sodra“ skirdama ir mokėdama našlių pensijas periodiškai tikrina pensijos gavėjo duomenis Gyventojų registre, ar jis nėra sudaręs naujos santuokos, ir išmokos mokėjimas stabdomas iškart, kai tokia informacija įregistruojama Gyventojų registre – tai daroma jau ne vienerius metus.

Tačiau Lietuvos gyventojų registro duomenis „Sodra“ gauna tik nuo 2006 metų. Be to, duomenys apie santuokas ir ištuokas, sudarytas iki Lietuvos nepriklausomybės, tame registre labai dažnai yra netikslūs, neišsamūs (pavyzdžiui, yra tik duomenys apie santuoką, o duomenų apie tai, kad ta santuoka buvo nutraukta, nėra).“

S. Jarmalis taip pat paaiškino, kad pastebėjus piktnaudžiavimo tendencijas, buvo nuspręsta patikrinti visų našlių pensijų paskyrimo teisingumą, siekiant nustatyti, ar santuokos nebuvo nutrauktos iki sutuoktinio, už kurį paskirta našlių pensija, mirties arba po sutuoktinio mirties nebuvo sudaryta nauja santuoka.

„Bėda ta, kad patikrinti, ar asmuo iki kreipimosi dėl našlių pensijos nebuvo išsituokęs arba po sutuoktinio mirties nebuvo sudaręs naujos santuokos, dažnai galima tik kreipiantis tiesiogiai į Civilinės metrikacijos skyrių dėl santuokos (ištuokos) aktų įrašų išrašų gavimo kiekvienu individualiu atveju atskirai, o tai reikalauja milžiniškų resursų norint visus išmokų gavėjų duomenis tikrinti periodiškai, ar neatsirado naujų aplinkybių.

REKLAMA

Įprastai, gyventojas, kuris kreipdavosi dėl našlių pensijos skyrimo, pateikdavo prašymą pagrindžiančius santuokos liudijimus ir įsipareigodavo informuoti „Sodrą“, jei naujai susituoktų“, – komentavo S. Jarmalis.

Jo teigimu, nėra nustatyti senaties terminai, kuriems praėjus „Sodros“ permokos neišieškomos.

„Jei randama klaida arba nustatoma, kad pensija paskirta neteisėtai ar pan., klaida turi būti ištaisyta. Klaidoms taisyti terminų nėra. Permokoms, susidariusioms dėl gavėjų kaltės, išieškoti socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose terminai nenustatyti, juk tam tikros aplinkybės, dėl kurių nustatoma, kad žmogui pensija nepriklausė arba priklausė, bet mažesnė, gali išaiškėti atsitiktinai ir praėjus gan ilgam laikotarpiui po pensijos paskyrimo.“


Rašyti komentarą...
P
PP
2019-11-13 07:49:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kodėl Lietuvoj teisingumo sistema nerūpi LR vadovams ir už žmonių sveikatos gadinimą LR teismuose ,kai priešingus sprendimus priima skirtingų instancijų teisėjai, neišmokama moralinė žala? Va ir" gerovės valstybė"... Teisingumo sistemos nuosmūkis Lietuvoj skatina toliau neregėtą emigraciją, byra maža posovietinė valstybė.
Atsakyti
-4

Z
Zita
2019-11-13 09:20:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Senam zmogui sunku sekti vis naujus istatymus,jie keiciasi kone kasmet,isreikalauti is mirusio zmogaus tikras absurdas.Mano mama nasle tapo 1973 m,mes buvome mazi,ji pati jau arti 30 metu kaip pensininke,o nasles pensija pradejo gauti nuo dabar arti 10 m,.Istatymu leidejai patys jovala padare ir toliau daro.Tam ir yra institucijos , kad matytu ir sektu veiksmu eiga.Uz siluma vilnieciai yra permokeja sumos energijai,bet kazkodel niekas to negrazina.Ir taip tt.Mire zmogus ir visos problemos turetu uzsibaigti,priimantis palikima to nezinojo.Tegu Sodra nebejuokina,o jei ta mirusi moteris butu Sodros informuota ji ir pati butu tu pinigeliu neemusi,mociute jau nesusigaudo kiek joms pensijos prideda kiek atima( bet niekada negrazina)Geda
Atsakyti
-8

M
Matematike
2019-11-13 09:48:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Manu, šiuo konkrečiu atveju reikėtų griežtai nubausti SODRĄ už tai, kad per 20 metų nesukontroliavo situacijos, ir už tai, kad dar turime mokesčių mokėtojų lėšomis mokėti teismams, o paveldėtojas turi sukti galvą, kaip šiuo atveju elgtis, gaišti laiką kreipiantis į Vyriausiąjį administracinį teismą, eikvoti lėšas, laiką ir savo emocijas. Kai mano mama 2016 m. mirė ir SODRA turėjo išmokėti kompensaciją už atitinkamą laikotarpį, kai visiems pensininkams buvo sumažinta pensija, nors ir buvo kreiptasi į Varėnos m. Sodros skyrių (el. paštu pateiktas raštas), niekas net nesureagavo ir net nesiteikė atsakymo parašyti, ar paskambinti.
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (56)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų