REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Apie vieną žymiausių piktadarių komiksų ir kino istorijoje pasakojantis „Džokeris“ sukėlė milžinišką susidomėjimo bangą. Kol vieni liaupsina filmą už tikrovišką siužetą ir meistrišką vaidybą, dalis visuomenės reiškia pasipiktinimą. Netrūksta vertinimų, kad filmas romantizuoja žmogžudį ir gali paskatinti psichinių sutrikimų turinčius žmones imtis smurto.

Apie vieną žymiausių piktadarių komiksų ir kino istorijoje pasakojantis „Džokeris“ sukėlė milžinišką susidomėjimo bangą. Kol vieni liaupsina filmą už tikrovišką siužetą ir meistrišką vaidybą, dalis visuomenės reiškia pasipiktinimą. Netrūksta vertinimų, kad filmas romantizuoja žmogžudį ir gali paskatinti psichinių sutrikimų turinčius žmones imtis smurto.

REKLAMA

Įspėjame: Straipsnyje įvardijamos kai kurios esminės filmo „Džokeris“ siužeto detalės!

Filmas gali motyvuoti nusikaltėlius

Toddo Phillipso režisuotas „Džokeris“ (angl. „Joker“) pasakoja Arturo Fleko istoriją. Psichiatrinėje ligoninėje gulėjęs vyras dirba klounu, tačiau svajoja tapti komiku, iš kurio pokštų juoktųsi pilnos salės žiūrovų. Tačiau dėl savo psichinės sveikatos Arturo elgesys aplinkiniams atrodo keistas, jis yra atstumiamas, iš jo tyčiojamasi. Visuomenės atstūmimas, patyčios pasiekia kritinį tašką ir Arturas imasi žudymo, o tai perauga į masinę protestų, nusikaltimų ir chaoso bangą visame mieste.

Nors kino gerbėjai ir kritikai gyrė „Džokerio“ kūrėjus dėl to, kad sugebėjo parodyti sudėtingą visuomenės atstumto, sergančio žmogaus paveikslą, dalis kritikavo filmą dėl per daug simpatiškai pateikto žudiko portreto ir smurto romantizavimo.

REKLAMA
REKLAMA

Stephenas Kentas iš „Washington Examiner“ pastebi, kad nors pagrindinio veikėjo tapimas žiauriu nusikaltėliu yra pavaizduotas meistriškai, Arturas Flekas iš dalies primena žudynes Jungtinėse Valstijose įvykdžiusius asmenis.

REKLAMA

„Žiūrint „Džokerį“, sunku negalvoti apie masines šaudynes vykdžiusius asmenis. <...> Nors jų istorijos ir profiliai niekada nebūna identiški, jie visi turi bendrų bruožų. Ir Arturas Flekas gerai įsipaišo į šią kompaniją“, – rašė apžvalgininkas.

S. Kentas pažymėjo, kad dėl šios priežasties „Džokeris“ ir sukrėtė tokią didelę dalį žmonių.

„Nes tikrame gyvenime mes esame apsupti Arturų Flekų. Ir mes nežinome, ką dėl to galime padaryti“, – tvirtina S. Kentas.

Žurnalistas Anthony‘is Gramuglia pažymėjo, kad žiūrėdami „Džokerį“ imame simpatizuoti veikėjui, kuris tampa pabaisa.

REKLAMA
REKLAMA

„Racionaliam žiūrovui „Džokeris“ tampa įspėjančia istorija. Tačiau neracionaliam žmogui filmas gali tapti motyvu vykdyti nusikaltimus“, – rašė A. Gramuglia.

Džokeris jau yra žudęs

Ir kritika šio filmo kūrėjams neturėtų stebinti, nes Džokerio veikėjas jau yra įkvėpęs kraupius nusikaltimus įvykdžiusius asmenis.

2012 metais filmo „Tamsos riterio sugrįžimas“ (angl. „The Dark Knight Rises“) peržiūros metu viename Kolorado valstijos kino teatre žudikas nužudė 12 žmonių, dar 70 patyrė rimtų sužeidimų. Dalis ekspertų spėjo, kad žudiką įkvėpė aktoriaus Heatho Ledgerio įkūnytas Džokeris.

Šaudynių aukų artimieji kritikavo šiemet pasirodžiusį filmą ir jo režisierių T. Phillipsą. Tačiau pats kino kūrėjas atmeta galimybę, kad jo filmas romantizuoja smurtą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Man pasirodė keista, kad kažkam smurto vaizdavimas atrodė neatsakingas. Man kaip tik tai atrodė labai atsakinga ir reikšminga, kad filmo siužetas atrodo realus“, – kalbėjo režisierius.

T. Phillipso nuomone, „Džokeris“ neturėtų motyvuoti nusikaltėlių, o kaip tik sukelti diskusiją visuomenėje apie smurtą ir psichinių sutrikimų kamuojamų žmonių padėtį.

Kūrėjai turi prisiimti daugiau atsakomybės

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentas psichologas Antanas Kairys portalui tv3.lt sakė, kad smurto vaizdavimas filmuose, serialuose ir televizijos laidose yra problemiškas dėl kelių aspektų. Pasak A. Kairio, tyrimai rodo, kad žmonės, stebėdami smurtą filmuose, gali išmokti smurtinio elgesio ir tai gali juos paskatinti imtis prievartos.

REKLAMA

Kita problema, anot psichologo, kad jei kine ir televizijoje smurtas yra pateisinamas, tai gali formuoti naujas visuomenės normas.

„Tokie dalykai, kai filmuose rodomas aistringas žmogus konflikte paleidžia į darbą kumščius ir tai yra simpatiškas personažas, gali didinti smurtinių veiksmų atlikimo tikimybę“, – pasakojo A. Kairys.

„Džokerio“ pagrindinis veikėjas Arturas Flekas yra kamuojamas psichinių sutrikimų. VU docento teigimu, filmai dažnai iškreipia tokių sunkumų kamuojamų žmonių paveikslus.

„Personažai filmuose, kurie turi psichosutrikimų, daug dažniau būna agresyvūs, nei tai būna realiame gyvenime. Šitiems žmonėms suteikiamas smurtininko statusas ir tai didina stigmatizaciją visuomenėje“, – aiškino A. Kairys.

REKLAMA

Psichologo nuomone, jeigu norima, kad mene vaizduojamas smurtas neperaugtų į realiame pasaulyje įvykstančias nelaimes, būtinas ir visuomenės spaudimas, ir pačių kūrėjų didesnė atsakomybė.

„Visuomenės sudaromas spaudimas kūrėjams mažintų tą smurto kiekį. Patys kūrėjai galėtų prisiimti daugiau atsakomybės ir, remdamiesi moksliniais tyrimais, žiūrėti, kokiame kontekste jie pateikia smurtaujančius herojus“, – įsitikinęs pašnekovas.

Gali atkreipti dėmesį į problemą

„Džokeryje“ atkreipiamas dėmesys ir į tai, kokią pagalbą visuomenė ir valdžios institucijos suteikia psichinėmis ligomis sergančiais žmonėmis. Filme rodoma, kad miesto valdžia nutraukia finansavimą tarnyboms, kurios suteikia pagalbą tokiems ligoniams kaip Arturas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pagrindinis filmo veikėjas nebegauna reikiamų vaistų ar socialinės darbuotojos konsultacijų. Dalis žiūrovų spėja, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl Arturas Flekas tampa žiauriu nusikaltėliu.

A. Kairio nuomone, menas gali atkreipti visuomenės dėmesį į tam tikras problemas, ar tai būtų klimato kaita, ar psichikos sutrikimais sergančių padėtis, ar lygios teisės.

„Ar tai yra privalomas elementas? Greičiausiai ne, nes menas yra menas. <...> Tai tikriausiai nepakeis pasaulio, bet gali atkreipti dėmesį, gali padidinti sąmoningumą, paskatinti žmones imtis iniciatyvos“, – samprotavo psichologas.

Riba tarp patyčių ir humoro – plona

Kitas veiksnys, kuris kai kurių žiūrovų nuomone, paskatino Arturą Fleką imtis žiauraus elgesio, buvo patyčios. Veikėjas norėjo tapti sėkmingu komiku, tačiau vieno jo pasirodymo vaizdo įrašas pateko į populiarią pramoginę laidą, kurios vedėjas išsišaipė iš pasirodymo. Vėliau Arturas pakviečiamas į laidą ir tiesioginio eterio metu nušauna iš jo besityčiojusį laidos vedėją.

REKLAMA

A. Kairys pastebi, kad patyčios viešojoje erdvėje yra problema ir Lietuvoje. Pašnekovo nuomone, to yra labai daug, pradedant mokyklomis, baigiant televizijos laidomis.

„Mes turėtume tikėtis tokio jautrumo ir supratimo, kur yra riba tarp patyčių ir kritikos, patyčių ir humoro. <...> Kartais ta linija labai labai plona“, – dėstė VU docentas.

A. Kairio nuomone, visuomenė privalo reikšti pasipiktinimą, kad patyčių kultūra išnyktų.

„Pavyzdžiui, visuomenė gali boikotuoti laidas, kuriose yra patyčių elementų. Jeigu nieks nežiūrės, tai niekas ir nekurs tokių laidų“, – kalbėjo psichologas.

„Džokeris“ jau laimėjo pagrindinį Venecijos kino festivalio prizą „Auksinį liūtą“. Filmui žadama sėkmė ir „Oskarų“ ceremonijoje, o Arturą Fleką suvaidinęs Joaquinas Phoenixas įvardijamas kaip vienas pagrindinių kandidatų atsiimti statulėlę geriausio aktoriaus kategorijoje.

Portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kad „Džokeris“ supykdė dalį žiūrovų, buvo pasirodę pranešimų, kad prašoma uždrausti filmo rodymą, nes nes jis „skatina smurtą ir gali įkvėpti masines šaudynes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų