Lietuvos savivaldybių vykdoma Užimtumo programa veikia neefektyviai, nes tik mažuma programos dalyvių darbo rinkoje išsilaikė ilgiau nei tris mėnesius, nustatė Valstybės kontrolė. Su tokiais rezultatais susipažinę Seimo nariai piktinasi, kad programa patyrė fiasko ir vadina tai lėšų švaistymu. Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina imtis pokyčių, kad bedarbiams į darbo rinką integruotis būtų lengviau.

bedarbiai (Fotodiena/Justinas Auškelis)

bedarbiai (Fotodiena/Justinas Auškelis)

Ištyrusi 426 namų ūkius, kuriuos sudarė pašalpas gaunantys vieniši ar daugiavaikiai įvairaus amžiaus grupių atstovai dvylikoje Lietuvos savivaldybių, Valstybės kontrolė nustatė, kad tik 6 proc. asmenų, 2018 m. baigusių Užimtumo didinimo programą, išsilaikė darbo rinkoje ilgiau nei 3 mėnesius.

„Visiškas fiasko“

„Tiktai 6 proc. baigusių tą programą darbo rinkoje išsilaikė ilgiau nei 3 mėnesius. Tai reiškia, kad tai laikino įdarbinimo programa, finansuojama Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Kai baigsis ES lėšos, mes patys iš valstybės biudžeto turėsime galvoti, ar norime toliau išlaikyti tą laikino įdarbinimo sistemą“, – Seime kalbėjo Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.

REKLAMA

Ji akcentavo, kad tokia statistika rodo, kad Lietuvoje veikianti socialinės paramos sistema neįgalina dirbti galinčių žmonių sugrįžti į darbo rinką.

Išgirdęs Valstybės kontrolės audito rezultatus, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys teigė, kad minimi 6 proc. asmenų darbo rinkoje veikiausiai būtų įsitvirtinę ir be Užimtumo didinimo programos pagalbos.

„Tai yra visiškas fiasko, absoliutus. Ką jūs siūlote tuomet daryti? Iš 214 mln. eurų, kuriuos mes skyrėme... Tai viena tokia mistinė programa „Atrask save“ 40 mln. eurų kainavo. Kur iškeliavo jos efektyvumas? Tai visiškas lėšų iššvaistymas. Ką mes siūlome daryti? Viskas, kas buvo siūloma, tiesiog nepasiteisino visiškai. Galėjome nedaryti nieko, 6 proc. ir taip būtų įsidarbinę“, – piktinosi R. J. Dagys.

Rimantas Dagys

Įdomu tai, kad Lietuvos savivaldybių asociacija išskiria tris bedarbių grupes. Viena grupė žmonių negali dirbti dėl sveikatos problemų, bet neįgalumas jiems nenustatytas. Antra grupė – paskaičiuojantys, kad jiems dirbti neverta, nes uždarbis būtų mažesnis, nei jų kasdienės, pavyzdžiui, transporto išlaidos darbui. 

Dar dalis žmonių nedirba dėl įsiskolinimų, kurie atskaičiuojami nuo darbo užmokesčio, o ne pašalpų, todėl šie žmonės mano, kad jiems dirbti neapsimoka. Trečioji žmonių grupė, nors ir neteko darbo, dirbti gali.

Pamažu imasi pokyčių

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis pripažįsta, kad Lietuvos įdarbinimo sistemoje yra spragų ir toli gražu ne visi bedarbiai pakankamai motyvuoti įsitvirtinti darbo rinkoje.

REKLAMA

„Daug žmonių bijo darbintis, nes, tarkim, pradeda dirbti viešuosius darbus, trims mėnesiams įsidarbina, netenka piniginės paramos ir praranda visą motyvaciją eiti į darbo rinką. [Sieksime], kad ta parama, paskata egzistuotų net žmogui įsidarbinus kažkurį laiką, kad turėtų pagalvę“, – Seime kalbėjo E. Bingelis.

Eitvydas Bingelis

Valstybės kontrolė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengė ne vieną rekomendaciją, kaip galima tobulinti šiuo metu egzistuojančią socialinių pašalpų sistemą. Viceministras patvirtino, kad ministerija yra įsipareigojusi įgyvendinti Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas ir jau ėmėsi pokyčių.

„Vienas yra pilotinis projektas su ilgalaikiais bedarbiais šešiose savivaldybėse (Alytaus ir Panevėžio miestuose, Akmenės rajone, Druskininkuose, Pagėgių ir Šilutės rajonuose – aut. past.). Esmė yra, kad Užimtumo tarnyba, savivaldybės su išmokų specialistais ir socialiniais darbuotojais, ir papildomai nevyriausybinės organizacijos dalyvauja. Bandome žmones, kurie sunkiausioje padėtyje, ištraukti iš to bedarbystės liūno“, – teigė E. Bingelis.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus neturi kvalifikacijos darbui, kuris siūlomas tame regione, jam gali būti sudaromos sąlygos ją įgyti. Tačiau gali būti, kad šalia to žmogui dėl silpno regėjimo reikia akinių arba dantų protezų – savivaldybė gali tai apmokėti, jei mato poreikį. Jeigu žmogus serga priklausomybe, tuomet pirmiausia jam reikia motyvacijos pasveikti – šiuo atveju galbūt galėtų padėti individualios psichologo konsultacijos, darbas su socialiniu darbuotoju. 

REKLAMA

Šiuose projektuose iš viso dalyvaus apie 1360 asmenų, turinčių teisę gauti piniginę socialinę paramą, ilgai nedirbančių bei turinčių kitų socialinių problemų. Ministerijos teigimu, tai patys sunkiausi klientai, kuriems reikia labai didelės ir ilgalaikės pagalbos. Į darbo rinką planuojama integruoti apie 30 proc. dalyvių.  

Papildomai ministerija ketina po metų ar pusantrų pristatyti informacinę sistemą, kurioje gyventojams visi prašymai būtų prienami elektroniniu būdu, o žmonės galėtų sužinoti, kokios papildomos paskatos ir išmokos jiems priklauso. 

Be to, ministerija ketina savo internetiniame puslapyje bei savivaldybių svetainėse viešinti, kokia pagalba žmogui priklauso įvairiose gyvenimo situacijoje, pavyzdžiui, netekus darbo ar artimųjų.

Reikia individualių sprendimų

Socialinės apsaugos ministerija iš valstybės biudžeto savivaldybių administracijoms 2018 ir 2019 metais skyrė po 7,76 mln. eurų įgyvendinti Užimtumo didinimo programas. 

Ministerija pripažįsta, kad ilgalaikis nedarbas ir ilgalaikė parama nėra vien tik Lietuvos problema, su tuo stengiasi kovoti ir kitos Europos Sąjungos valstybės. Be to, anot ministerijos, kiekvienu atveju reikia individualaus sprendimo.

Prekybos žmonėmis priverstiniam darbui auka

„Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais ilgalaikiai paramos gavėjai turi priklausomybių, todėl norint atsitiesti pirmiausia reikia pasveikti – tai itin ilgas procesas, kuriam būtina stipri motyvacija, gydymas ir palydėjimas į tolesnį gyvenimą be priklausomybių. 

Kiti ilgalaikiai paramos gavėjai stokoja socialinių įgūdžių, nes jų neišsiugdė savo šeimose, tretiems trūksta išsilavinimo ar kvalifikacijos, ketvirtieji susiduria su skurdžiu pasirinkimu – dirbti už itin mažą darbo užmokestį savo rajone ir sukti galvą dėl vaikų priežiūros toli nuo namų ar nedirbti ir prižiūrėti vaikus patiems, penkti turi ilgalaikių sveikatos bėdų, kurios neleidžia aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, dar kitus žmones „įkalina“ visuomenėje vyraujantys stereotipai – pavyzdžiui, darbus gali būti rasti sunku teistiems asmenims, žmonėms su negalia, žmonėms, kurie slaugo artimuosius su negalia ir panašiai“, – rašoma tv3.lt atsiųstame ministerijos atsakyme.

REKLAMA

Imasi efektyvesnių priemonių

Savo ruožtu Užimtumo tarnyba atkreipia dėmesį, kad Valstybės kontrolė savo audite kritikavo Užimtumo didinimo programas, kurias įgyvendina Lietuvos savivaldybės, o ne pati tarnyba.

„Užimtumo tarnyba nuo 2016 m. nuosekliai įgyvendina pokyčius, susijusius su paslaugų kokybės gerinimu ir efektyvesniu turimų finansų investavimu, siekiant didesnio Lietuvos gyventojų užimtumo. Užimtumo tarnybos įgyvendinamos priemonės yra daug efektyvesnės nei Valstybės kontrolės kritikuotos Užimtumo didinimo programos“, – atsakyme tv3.lt rašė tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Užimtumo tarnyba

Tarnybos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį įdarbinta perpus daugiau ilgalaikių bedarbių nei 2018 m. pirmąjį pusmetį.

„Nors besiregistruojančių Užimtumo tarnyboje padidėjo 1830 klientų, arba 1,5 proc., tačiau bendras įdarbinimo rezultatas padidėjo 12 proc. Visų priemonių efektyvumas padidintas 5 proc. iki 68 proc. 2019 m. pirmąjį pusmetį“, – rašė M. Jankauskienė.  

71 tūkst. paramos gavėjų

Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad  82 proc. socialinės pašalpos gavėjų negavo papildomos pašalpos įsidarbinus 2018 m. Be to, 46 proc. socialinės pašalpos gavėjų 2018 m. ją gavo ilgiau kaip metus. Yra atvejų, kai pašalpą asmenys gauna ilgiau nei 5 ar 10 metų.

245 eurai – minimalių vartojimo poreikių dydis 2018 m. apskaičiuotas pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą skaičiavimo metodiką. Mažiau gaunantis asmuo gyvena absoliučiame skurde.

Lietuva per metus skiria 271 mln. eurų pašalpoms ir įvairioms kompensacijoms. Tokią socialinę paramą gauna daugiau kaip 71 tūkst. asmenų, apie 2,5 proc. Lietuvos gyventojų. 

pilypukas
2019-10-07 08:33:52
Jei žmonėms nereiktų mokėti sveikatos draudimo (neturintiems darbo) tai išvis neliktų besiregistruojančių ten, išskyrus tuos, kas neteko darbo ir nori gauti pašalpas(šitą galėtų tvarkyti įmonė, atleidusi darbuotoją) viskas, daugiau ta birža niekam nereikalinga, bereikalingas pinigų švaistymas, geriau juos padalintų sunkiai besiverčiantiems, ar senoliams, nauda būtų žymiai didesnė, o kad žmonės sergantys negauna invalidumo , tai faktas ir jie priversti eiti į biržą, nes tiesiog nepajėgia dirbti, kad užsimokėtų sodrai, kažin kiek patikrinta vadinamų ligonių, kurie turi nusipirke sveikatą, dėl kurių negali gauti invalidumo tikri ligoniai, absurdas čia toje Lietuvoje.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
vataipva 2020-06-13 22:33:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Darbdaviai laukia kol birza atsius zmogu pagal subsidijas, palaiko kol valstybe selpia tokius darbdavius ir tada atleidzia darbuotoja kai baigiasi subsidija, tada vel laukia kol atsius kita is birzos zmogu pagal subsidija, o tiem zmonem kurie nera subsidijuojami delto sunku isidarbint , nes darbdaviai laukia tik tu kuriuos subsidijuoja, cia kaip ir su tom pasalpom kur zmones turi atidirbineti, ji priima dirbt , o va jai paprasai kad idarbintu formintu darbo sutarti ir uz darba moketu alga , tada sako nera laisvu darbo vietu , bet va atidribt uz pasalpa visada stebuklingai laisvu vietu atsiranda, zodziu valdzia iteisino zmoniu darbo jegos isnaudojima ir tiek.   ATSAKYTI
Programa 2019-10-08 10:11:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O apie tai, kad darbdavys trys mėnesius gauna darbuotoją už dyką - nepagalvojote? :)
Kam jam mokėti mokesčius, kai gauna už dyką - valstybė sumoka!    ATSAKYTI
Tomas 2019-10-08 08:46:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Bedarbio pasalpas naikint ir susitvarkys. visi darmaedai isvarys i norge airija ar dar kur. O dabarr su taksu ar trilitriniu bemsu atvaziuoja maisto krepseliu pasiimt   ATSAKYTI
Arunas 2019-10-07 12:23:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Darbo birza visai nepadeda isidarbinti neigaliesiems    ATSAKYTI
Algis 2019-10-07 11:49:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
-9
As nemokeciau jokiu pasalpu tada eitu dirbti   ATSAKYTI
Kodas 2019-10-07 11:18:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jau seniai turejo nelikti Darbo birzos (Uzimtumo tarnybos). Zmones, kurie nori dirbti, po apsilankymo toje nekompetetingu vadybininkiu kontoroje, galutinai pratanda motyvacija. Na jeigu nereiktu moket soc.draudimo, manau Uzimtumo tarnyboje visiskai niekas nesilankytu. Zlugtu ji! Manau Uzimtumo tarnyba- tai tik didelis bereikalingas valstybes lesu svaistymas, bet matyt kazkam naudingas!:)   ATSAKYTI
Valė 2019-10-07 10:05:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tai kam laikyti ilgiau nei tris mėnesius jei valstybė sumoka mokesčius tuos tris mėnesius , ir ateina kiti iš biržos ir vėl tris mėnesius turi dyką datbuotoją   ATSAKYTI
Agota 2019-10-07 09:19:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Problema didelė. Galėtų būti gi valstybės įmonė „Bedarbių įdarbinimas” ar pan., kuri organizuotų darbus bedarbiams, mokėtų atlyginimus, nuomotų darbuotojus kad ir privačiam sektoriui trumpalaikiams darbams, kam reiktų skirtų gydymą, gal ir priverstinį. Šią problemą spręsti tik pinigų permetimu be atsakomybės privačiam sektoriui nepavyks. Turi būti stipri valstybės kontrolė ir pagalba, o ne pinigų plovimas.   ATSAKYTI
Egidijus 2019-10-07 09:17:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Man truputi keistas užimtumo tarnybas, jei aš dirbu 20 metu pardavimo vadybinku, vadybininku, negi eisiu śluoti gatves.Užsidirbau, netekto darbingumo pensiją.Motyvacijos nėra dirbti, užintumo tarnybas negali duoti persikvalifikuoti, man reikia vairuotojo pažymėjo, tada nestovėsiu darbo biržoje
   ATSAKYTI
Natalija 2019-10-07 08:42:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Manau nereiketù sakyti kad visi.... Tačiau nutylima apie darbdavio paskirtas darbo valandas . Ir nesvarbu kas parasyta pas juos ant popieriaus . Tenka dirbt 10. 12. 14. Val dar be pietų. Pavalgai... ir pirmyn! Kiek gali žmogus atlaikyt jei dar sveikata prasta?. O jei nepatogus susisiekimas? 2 autobusai? Atimkit is minimumo.... . O žmogui mokesčius susimoket ir pavalgyt reikia. O šeimą išlaikyt?. Vaistūs isigyt. Manau jei priklauso 8 dabo val.... to reikia laikytis . Ir jei nori kad zmogus dirbtų daugiau, moketų dvigubai. Nesąžininga. Ir niekas neprisipažysta apkraunami žmones darbais. . Buvau isidarbinus bandomam laikotarpiui į vieną įmonę. 4 dienas atlaikiau. 10 val. Ir be pietų turejau dirbt. Po nosim savo darbą atlikt. Dar stebet kito darbą kad nepraleistų broką. Sakau kad stebet akinius turiu nusiimt. . Nes regejimas neleidžia man tiek matyt. Savo darbo nepadarysiu Žodžiu net nesumokejo. O gal tokiu ieško kad padirba savaitę ir dykai? Taigi darbo laikas tik parduotuvese . Banke . Dar poliklinikoj.. nuo iki .

.    ATSAKYTI
pilypukas 2019-10-07 08:33:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Jei žmonėms nereiktų mokėti sveikatos draudimo (neturintiems darbo) tai išvis neliktų besiregistruojančių ten, išskyrus tuos, kas neteko darbo ir nori gauti pašalpas(šitą galėtų tvarkyti įmonė, atleidusi darbuotoją) viskas, daugiau ta birža niekam nereikalinga, bereikalingas pinigų švaistymas, geriau juos padalintų sunkiai besiverčiantiems, ar senoliams, nauda būtų žymiai didesnė, o kad žmonės sergantys negauna invalidumo , tai faktas ir jie priversti eiti į biržą, nes tiesiog nepajėgia dirbti, kad užsimokėtų sodrai, kažin kiek patikrinta vadinamų ligonių, kurie turi nusipirke sveikatą, dėl kurių negali gauti invalidumo tikri ligoniai, absurdas čia toje Lietuvoje.   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Kęstutis Mažeika (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Europos Komisijai (EK) rudenį ketinant pateikti ambicingesnių šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą sumažinimo planų vertinimą, Lietuvos ...
Elektra (nuotr. stop kadras)
Ankstų pirmadienio rytą Kuršių nerijoje dėl elektros tinklo remonto dešimčiai valandų išjungiamas elektros tiekimas. Elektros Kuršių nerijoje elektros nebus nuo 6 iki 16 ...
Juozas Bernatonis, Gediminas Kirkilas, Gintautas Paluckas (Monikos Kasnikovskytės iliustr.)
2016 m. Seimo rinkimuose socialdemokratai patyrė didžiulį nokdauną ir iš tų, kurie griežia pirmaisiais smuikais Vyriausybėje, tapo mažesniaisiais valstiečių koalicijos ...
Šviesoforas (nuotr. 123rf.com)
Po koronaviruso krizės Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau kas šalies gyventojų laukia rudenį? Tikėtina, kad tikrieji koronaviruso pandemijos padariniai šalies ekonomikai ...
TV3 Žinios. Artimieji pasipiktinę: Vilniaus kapinėse žolės niekas nepjauna, nes niekas neprivalo (nuotr. stop kadras)
Didžiausiose Vilniaus Rokantiškių ir Karveliškių kapinėse artimųjų kapus lankantys žmonės širsta, nes kelią iki artimųjų kapų tenka skintis per nešienautą aukštą žolę, kurioje ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų