Kovą su sunkia liga pralaimėjo garsi Lietuvos aktorė

Po sunkios ligos, eidama aštuoniasdešimt devintuosius metus mirė Klaipėdos dramos teatro aktorė Marija Černiauskaitė-Barauskienė.

Mirė aktorė Marija Černiauskaitė-Barauskienė (tv3.lt koliažas)

Marija Černiauskaitė gimė Zarasuose, mokėsi Zarasų gimnazijoje. Nuo vaikystės žavėjosi nebyliu kinu, aktoriaus menu ir svajojo tapti aktore. 1953 m. baigė Lietuvos valstybinio dramos teatro vaidybos studiją, jos dėstytojai buvo žymūs to meto menininkai: Povilas Bekeris, Valys Derkintis, Juozas Grybauskas, Aleksandras Kernagis, Juozas Siparis ir kiti. 1953–1960 m. ir nuo 1961 m. Marija Černiauskaitė buvo Klaipėdos dramos teatro aktorė; 1960–1961 m. dirbo Kauno dramos teatre.

Marija Černiauskaitė teatre sukūrė virš šimto dvidešimties vaidmenų. Jos debiutas buvo Maša I. Krylovo „Madų salone“ – vienas pagrindinių vaidmenų. Marija Černiauskaitė buvo pirmoji Lietuvos Džuljeta: suvaidino šį vaidmenį antraisiais kūrybos metais režisieriaus V. Limanto spektaklyje V. Šekspyro „Romeo ir Džuljeta“ (1955). Tapusi legendine klaipėdiškių Džuljeta, Marija Černiauskaitė netrukus buvo pakviesta į Kauno dramos teatrą, per metus ten sukūrė keturis vaidmenis, tačiau ją traukė grįžti į Klaipėdos teatrą, savąją aktorinę mokyklą. Aktorė, pasižymėjusi kaip lyrinių-dramatinių vaidmenų kūrėja, čia atsiskleidė kaip charakterinė aktorė: meistriški vaidmenys I. Kočergos dramoje „Laiko meistrai“, K. Sajos „Abstinente“, P. Gaidžio režisuotose komedijose atskleidė jos komiškumo gamą.

Mirė aktorė Marija Černiauskaitė-Barauskienė

1969 m. scenos šviesą išvydo P. Gaidžio režisuota Just. Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“, o joje – Marijos Černiauskaitės Morta, vienas iškiliausių vaidmenų nacionalinio teatro scenoje. Pasak teatro kritikės D. Rutkutės, Mortos „išmintinga beprotybė“ skambėdavo kaip iššūkis pasaulio žiaurumui; jos vaidyba buvo „artima tradicinei klasikinės tragedijos atlikimo manierai, emocionali“. 1973 m. aktorė sukūrė Barboros Radvilaitės vaidmenį (J. Grušas „Barbora Radvilaitė“, rež. B. Gražys) – tai herojiška asmenybė, spinduliuojanti vidine jėga. 1978 m. ji sukūrė Sofijos Čiurlionienės (J. Glinskis „Po Svarstyklių ženklu“, rež. P. Gaidys) vaidmenį – tai buvo vienas iš nedaugelio spektaklių, kur Marija Černiauskaitė-Barauskienė ir Balys Barauskas vaidino vyrą ir žmoną. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje iškilo įsimintinos Aktorės Benigna (Just. Marcinkevičiaus „Mažvydas“, rež. P. Gaidys) ir Marta (E. Olbis

REKLAMA

„Kas bijo Virdžinijos Vulf?“, rež. V. Čibiras). Žiūrovai ir kritikai, išvydę stiprius ir skirtingus moterų vaidmenis, negalėjo atsistebėti Aktorės talentu. Po trejų metų žiūrovai vėl pamatė Mariją ir Balį vaidinant vyrą ir žmoną – vengrų režisieriaus I. Šandoro interpretuotoje A. Kerteszo komedijoje „Vardinės“, vėliau – P. Gaidžio itališkoje A. Nikolajo komedijoje „Vyras ir žmona“. 1985 m. Marija Černiauskaitė sukūrė istorinę heroję Žozefiną P. Gaidžio režisuotoje F. Brucknerio komedijoje „Napoleonas Pirmasis“; tarp didžiųjų jos darbų ir Lauros vaidmuo P. Gaidžio režisuotoje A. Strindbergo dramoje „Tėvas“ (1989).

2003 m. rež. P. Gaidžio spektaklyje „Kvartetas“ (R. Harwoodo pjesė) Aktorė sukūrė vieną pagrindinių vaidmenų – Džinę Horton. „Trapi, ligos kamuojama Marijos Černiauskaitės Džinė Horton kartu su scenos bendražygiais įrodė, kad aktorystei senaties nėra, kad talentas neturi amžiaus“ (S. Galkauskaitė).


Rašyti komentarą...
J
Jule
2019-09-10 21:21:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nu zinot ka,geriau uzsiciauptumet

Atsakyti
-3

E
Edita
2019-09-09 18:13:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Suklydote užrašęs datą, lapkričio 11d.ar neturi būti rugsėjo 11d.
Atsakyti
-3

V
Vitalija
2019-09-14 00:24:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei nemokat užjausti, gal geriau ir nekomentuokit...
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų