Marius Dubnikovas. Kaip bankai pinigus verčia karštomis bulvėmis

Kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) rinksis pasitarti, kaip skatinti lėtėjančią euro zonos ekonomiką. Investuotojai beveik įsitikinę, kad jau dabar siekiančios minus 0,4 proc. rinkos palūkanos bus sumažintos. Didžioji dauguma tikisi, kad mažinimo žingsnis gali siekti 0,1 – 0,3 proc. punkto. Ką šie pasikeitimai reikš Lietuvos gyventojams?

Marius Dubnikovas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Reikia pastebėti, kad poveikis jau yra įskaičiuotas lūkesčiuose ir rinkos dalyviai tai parodė. Rugsėjo pirmosiomis dienomis populiariausias 6 mėnesių tarpbankinės palūkanų normos toliau mažėjo ir jau siekia minus 0,448 proc.

Šis dydis rodo už kiek bankai sutiktų skolinti vienas kitam primokant, kad tik pasilaikytų juos kitas bankas. Taip pat šis dydis rodo, kiek proc. punktų yra mažinama seniau paimta būsto paskola, jei ji dar pasirašyta iki bankams priimant taisyklę, kad jei EURIBOR neigiamas, taikoma nulio reikšmė. Seniau pasiėmusiems paskolas įmokos už būsto paskolas mažėja ir panašu, kad artimiausiu metu dar mažės.

Paskolų prieinamumas yra tik viena pusė, tačiau yra ir kita – bankams pinigus mėtant kaip „karštą bulvę“ kalbėti apie garantuotas palūkanas darosi vis sunkiau. Bankams pinigų apskritai nereikia, nes jų turėjimas gryname pavidale mažina akcininkų turtą, nes tenka primokėti centriniam bankui.

Tačiau grynų pinigų turėjimas slegia ne tik bankus ar fondus valdančias įstaigas, tai atsiliepia ir santaupas turintiems asmenims. Įsivaizduokite, kad turite kelis milijonus eurų. Bankuose indėlio draudimas yra tik 100 tūkst. eurų, tad norint būti tikru dėl savo lėšų reiktų atidaryti itin daug sąskaitų ir tai nėra patogu, o kartais netgi neįmanoma, todėl tenka ieškoti saugaus užutekio.

REKLAMA

Tokiu užutekiu yra laikoma Vokietija, kuri su savo titano tvirtumo finansais yra laikoma saugumo prieglobsčiu. Natūralu, daugelis nori, kad vokiečiai pasaugotų pinigus, tad jų pasiūla labai didelė. Ir todėl šiuo metu Vokietijos 10 metų termino obligacijos (Vokietija skolinasi) už minus 0,7 proc. palūkanas.

Tai reiškia, kad investuotojai sutinka kasmet nuo kiekvieno milijono eurų mokėti 7000 eurų, kad tik pinigai būtų saugūs. Turėdamas milijoną eurų per dešimtmetį turės sumokėti 70 tūkst. eurų už suteiktą saugumą.

Tokios situacijos niekada neturėjome ir panašu, kad rugsėjo 12 dieną susirenkantys ECB pareigūnai ją tik pradės įsukinėti. Veikiausiai euro zonoje, taip pat ir Lietuvoje, lis pinigų lietus, kurio bankai, fondai ir žmonės norės kaip įmanoma greičiau nusikratyti, nes „kartos bulvės“ laikymas rankose taps toks pats nemalonus, kaip ir vaikystėje žaistame žaidime „perduok kitam“. Pinigus perduodant pakankamai greitai iš rankų į rankas tikimasi įsukti ekonominius ratus, tačiau kol kas tai sunkiai sekasi.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų