Juodų pinigų medžioklė: įtarimo užtenka ikiteisminiam tyrimui pradėti

Kovojant su pinigų plovimu, Lietuva ėmė taikyti naują praktiką – ikiteisminiai tyrimai pradedami vien kilus įtarimų dėl pinigų kilmės. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas sako, jog pernai, nepaisant nutrauktų tokių tyrimų, valstybė gavo 4 mln. eurų papildomų pajamų.

pinigai (Fotodiena/Arnas Strumila)

„Mes nuo praėjusių metų pakeitėme taktiką: pradedame ikiteisminius tyrimus, jeigu matome, kad pinigai įtartini ir daugiau orientuojamės, kad žmogus, ar įmonės, kurios pretenduoja į tuos pinigus, įrodytų, jog jie tikrai gauti teisėtai“, – trečiadienį nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) surengtoje diskusijojew Vilniuje sakė M. Petrauskas.

„Praėjusiais metais, man atrodo, buvo gal kokie 12 ikiteisminių tyrimų tokių pradėta ir 4 mln. eurų pervesta į valstybės biudžetą. Jie buvo nutraukti, kadangi mes neįrodėme pirminio nusikaltimo, bet ir tie asmenys, kurie dalyvavo procese, nesugebėjo įrodyti, kad tai pagrįsti pinigai“, – pridūrė jis.

M. Petrausko teigimu, bankrutavusių bankų – „Snoro“ ir Ūkio banko – istorijos yra pamokos kovoje su pinigų plovimu, tačiau būtina žvelgti į galimas ateities grėsmes.

„Veiklą orientuojame į analitinę finansinę žvalgybą ir, pavyzdžiui, dėl virtualių valiutų, „fintech“ sektoriaus, elektroninių pinigų institucijų. Atsiranda labai daug naujų žaidėjų, naujų galimybių ir tokių schemų, kaip galima pinigus plauti netradiciniais būdais tikrai dabar atsirado daugiau (...) Esame pradėję tris ikiteisminius tyrimus, susijusius su virtualiomis valiutomis ir žiūrime į priekį“, – BNS sakė vienas FNTT vadovų.

REKLAMA

Lietuvos banko (LB) Pinigų plovimo prevencijos skyriaus viršininkė Eglė Kontautaitė, kad finansų įmonių kontrolė ir savikontrolė pastaruoju metu labai sustiprėjo, išaugo ir bankų sąmoningumas, tačiau kyla naujų pavojų.

„Informacinės technologijos (IT) – plačios galimybės rizikų valdymui, ypač „fintech“, kur taikomos labai geros kontrolės priemonės, tačiau su IT ateina nauji produktai, kuriems būdingas ir anonimiškumo lygis, ir galimai naujos pinigų plovimo schemos“, – diskusijoje kalbėjo E. Kontautaitė.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius pabrėžė, kad bankai patys nukenčia nuo pinigų plovimo skandalų.

„Kas plauna pinigus? Bankai neplauna pinigų. Tai daro organizuotas nusikalstamumas ir nusikaltėliai. Manau, kad tai yra svarbus momentas. Bankai įprastai tampa situacijos įkaitais (...) Ar bankams naudingas pinigų plovimas? Manome, kad taip, bet aš sakau: ne. Tu turi būti arba nusikaltėlis, arba kvailas verslininkas, kad leistum plauti pinigus iš savo finansų institucijos“, – sakė M. Zalatorius.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų