Prezidentei išsakius labai kritikuotiną ultimatumą dėl Darbo partijos dalyvavimo valdančiojoje daugumoje, besiformuojančiai valdančiajai daugumai – LSDP, DP ir TT – prireikė sėkmingos veiklos garantijų, tam nutarta į koaliciją pakviesti Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA). Gali būti pačios įvairiausios derybos dėl postų, bet LLRA lyderis V. Tomaševskis užsiprašė nei daug, nei mažai – švietimo ministro posto.
Tai jis padarė nepaisydamas labai diskutuotinos LLRA veiklos Vilniaus krašte švietimo srityje, kur vietinė valdžia, dominuojama LLRA, veda, švelniai tariant, antilietuvišką švietimo politiką. Ir štai po įtarinėjimų antilietuviška veikla prašyti teisės valdyti visą Lietuvos švietimą yra mažų mažiausia nenuovoku. Reikia didelio įžūlumo užsiprašyti šio posto – matyt, V. Tomaševskis jo turi užtektinai, kaip ir begaliniuose melavimuose apie lenkų mažumos padėtį Lietuvoje.
Paskirti LLRA atstovą švietimo ministru yra tas pat, kaip lapę paskirti paukštyno direktoriumi. Kaip vagį paskirti kasininku, aferistą – banko valdytoju. Įleisti LLRA atstovą (nebūtinai lenką) į šį postą – tai uždegti žalią šviesą begaliniams etniniams konfliktams ne tik Vilniaus krašte.
V. Tomaševskis pastaruoju metu nieko daugiau nedarė, kaip tik provokavo etninį konfliktą. Prisimenate, jis lietuvius pavadino svetimais Vilniuje – neginčijamoje Lietuvos sostinėje. Įsiklausykite: lietuviai Lietuvos sostinėje yra svetimi! Nes tai esą rodo antkapiai Rasų kapinėse. Gerai skamba? Keista, kaip V. Tomaševskis pačios Lietuvos nepervadina į Žemaitiją ar Šiaurės-vakarų kraštą. Matyt, to dar sulauksime.
Panašu, jog A. Butkevičiui nuovokos pakako ir jis paskubėjo LLRA nuraminti, kad „paukštyno“ negaus. Būtų didelė kvailystė skirti „rinkimų akcininką“ vadovauti Lietuvos švietimui ir taip užsitraukti visos šalies švietimo bendruomenės (ir ne tik!) nemalonę.
Tolerancija – geras dalykas. Juodaodis tapo JAV prezidentu, moteris – Lietuvos prezidente, gėjus – Atominės komisijos pirmininku. Pamažu pratinamės prie įvairovės, prie šalia gyvenančių kitų tautų bei bendruomenių, prie gėjų paradų, vienos lyties santuokų ir t.t. Vienas padoriausių Lietuvos Seimo narių per jo netrumpą istoriją buvo Vaclovas Stankevičius, dabartinis konsulas Kaliningrade – baltarusis (neabejoju, kas jį pažinojo – sutiks su manimi). Gal būt kada nors Lietuvos prezidentu rinksime lenką. Gal kada nors ir švietimo ministru galės būti lenkas. Bet LLRA, kaip organizacija, nuolat šmeižianti Lietuvą ir provokuojanti konfliktą – tolerancijos ugdymui visiškai netinka. Ne ta plokštelė.
Arūnas DAUGĖLA
