Dabar visa Lietuva apimta mokesčių isterijos, kuri tikrai nekuria pakantumo, tolerancijos atmosferos. Priešingai: yra supriešinami žmonės – vieni už pensininkus, kiti už verslininkus, treti už ... Kita vertus, mes visi esame kažkieno tėvai, vaikai, seserys, broliai, tetos, dėdės....
Trūksta žinių šalies įmonėms, investuotojams, žmonėms, ir užsieniečiams, kad jie aiškiai žinotų ir suprastų, kokioje mokesčių šalyje jie gyvens ir dirbs, kokia Lietuvoje mokesčių sistema, ir kaip mes jos laikysimės.
Rūpinkimės tos žinios skleidimu, o nežaiskime atskirų mokesčių žaidimo. Šiandien toks, ryt gal kitoks...
Nė vienas sveiko proto investuotojas, ypač dabar, esant tokiam nestabilumui, nenorės rizikuoti investuoti. Nieko nėra blogesnio už neaiškumą ir neprognozuojamą mokestinę sistemą.
Kurkime tik tokią mokesčių sistemą, kuri padėtų kurti darbo vietas, mažintų bedarbystę, didintų investicijas ir solidarizuotų Lietuvos žmones. Kiekvienas naujai įvedamas ar išimamas mokestis, turi tarnauti tik šiems tikslams.
Kiekvienas, nors ir mažiausias, priimamas naujas, ar panaikinamas senas mokestis, turi tarnauti vieninteliam tikslui – geresniam žmonių gyvenimui.
Duokim pagaliau aiškų atsakymą pirmiausia savo šalies žmonėms, įmonėms, kad jie aiškiai žinotų ir suprastų, kokioje šalyje jie gyvens.
Manau, kad taip aiškiai įvardindami ir laikydamiesi tų principų, pritrauksim daugiau investuotojų, sukursim daugiau darbo vietų.
Pagaliau ir kiti mokesčių mokėtojai išlįs iš to nelemto šešėlio ir atneš nemenką indėlį į Lietuvos biudžetą, – ir visi lengviau atsikvėps.
Leninų ir tadų blindų atgimimas
Dabar valdžia dirba svieto lygintojais – leninais ir tadais blindomis: „iš dar uždirbančių atimsim ir kam nors atiduosim“. Sau už svieto lyginimą, žinoma, nepamiršdami išsimokėti komisinių.
Dar valdžia beprotiškai nori įsiteikti neturtingiems ir išlaikytiniams (o dėl tokios politikos jų kasmet vis daugėja), ir visus dirbančius skatina išvažiuoti dirbti kur nors kitur.
Jaunimui ar sugebantiems užsidirbti žmonėms Lietuvoje, netinka ne gyvenimo sąlygos - jiems netinka valdžios požiūris į juos. Valdžios, kuri mato tik reikalaujančius iš biudžeto pinigų savo piliečius, ir nerodančios jokios pagarbos tuos pinigus uždirbančiai tautos daliai. Ir jei dar kurį laiką taip tęsis, Lietuvoje nebeliks dirbančiųjų – liks vien išlaikytiniai ir aferistai, gerai gyvenantys iš valdžios apgaudinėjimo. Ar tokią Lietuvą mes kuriame?
Skambiu vardu pavadintas „Prabangos mokestis„ labiau panašus į kerštą ir viešųjų ryšių akcijas, skubant į „greitaegį reitingų liftą“, negu į sveikai mąstančio žmogaus mintis.
Galiu lažintis, kad jachtos, lėktuvai ir brangūs automobiliai iš Lietuvos iškeliaus taip pat, kaip ir dalis naujų jau iškeliavo į Latviją. O kokybiški (brangūs) namai bus statomi kitose šalyse, Lietuvoje bus tik prasti, neekonomiški....
O jau tada pradėsim galvoti apie programas, skatinančias statyti ekonomiškus namus, sukursim porą naujų komitetų, padalinį prie ministerijos, darbo grupę vyriausybėje, įdarbinsim pusšimtį etatų ir keletą saulėlydžio komisijų.
Ir „suvalgysim“ visus tuos surinktus mokesčius ir dar pritrūks, teks kurpti naują šaliko mokestį (juk šalis – tai prabangos prekė, tiesa?).
Gerovės augimo kelias
Taigi, ką daryti?
Išeitis paprasta: priimti įstatymą, kad valstybės biudžetas negali viršyti 25proc. BVP. (moksliškai yra įrodyta, kad neefektyvu per biudžetą perskirstyti daugiau nei 25 proc., nes tada mažėja BVP augimas ), ir kad biudžetas negali būti deficitinis.
Remiantis tais skaičiais ir planuoti išlaidas.
O ne atvirkščiai – suplanuoti išlaidas, ir po to, pasiėmus naganą, eiti medžioti dar išlikusių gyvų mokesčių mokėtojų bei iš jų išreketuoti trūkstamą sumą pagal kažkokius mistinius Palubinsko kriterijus į sukurtą biudžetą.
Trūksta biudžete pinigų, nori įgyvendinti kokį nors projektą? Pagalvok, kaip padidinti BVP, ir tada pinigų padaugės. Tokiu atveju valdžia taptų geriausiu žmonių draugu, nes visiems rūpėtų didinti BVP, o kartu – ir savo pajamas.
Nori didesnės dalies biudžete? Pasiūlyk idėją, kur kitur galima sutaupyti arba kaip galima padidinti Lietuvos BVP.
Oi, kaip gražiai tada visi dirbtume Lietuvos naudai.
Nebereikėtų ieškoti nagano ir galvoti benderiškų schemų, kaip iš tų, dar krutančių savo šalies piliečių, išlupti paskutinius grašius.
Negerovės augimo kelias
O benderiškos schemos, kurias labai mėgsta mūsų tautos atstovai, yra tokios:
„Neleisim žmonėms gerai gyventi! Nubausim ir išbuožinsim visus, kurie nusiperka geresnius automobilius, kokybiškesnius namus ir banke turi daugiau, nei reikia kelionei į pigų Turkijos kurortą! Gyvenkite varge arba išvažiuokite iš Lietuvos!“
Ar tikrai mes to norime?
