....taip pat vėliau čia pasirodžiusių tiurkų ogūzų, kurie ir suvienijo skirtingas Azerbaidžano etnines grupes į vieną tautą.
-----------------------------------------------

Lygiai taip pat galima paaiškinti, kad Sibiro tautas "suvienijo" rusai, jas užgrobę, nugirdę ir išnaikinę, o likučius nutautinę.

Ir todėl dabar Sibiras yra "iskonno russkaja ziemlia"...:)

Neginčijamas istorinis faktas, jog tiurkai, kaip ir slavai, išsiplėtė ir išplito kitų tautų istorinėse-etninėse žemėse, kurias jie užgrobė 7-15 amžiuose.

Pilnas p...zdec.

armėnų poetė Silva Kaputikian rašė: „ Haikas turi žinoti, kad armėnas, atmerkęs akis Dievą mylinčių armėnų šeimoje, gimė ne tam, kad gyventų, o tam, kad padėtų armėnų tautai. Todėl naujagimiui armėnui reikia garsiai, labai garsiai surikti į ausį: „Ei, Aramai, tavo priešas yra turkas. Tėvynė svarbiau už Dievą. Svarbiau už Tėvynę – Bažnyčia. Svarbiau už Bažnyčią – Didysis Tigranas. Svarbiau už Didįjį Tigraną – Didžioji Armėnija.“

O trečia straipsnio dalis būs?

2005 m. sausio 25 d. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr.1416 (20050, už kurią balsavo ir Lietuvos atstovai. Joje nuorodita, kad „karo veiksmai ir prieš tai išplitę etninio priešiškumo faktai lėmė masinį gyventojų išvarymą tautinės priklausomybės pagrindu ir monoetninių rajonų atsiradimą; tai verčia prisiminti siaubingą etninių valymų koncepciją“. Europos Taryba įvardijo Armėniją kaip valstybę agresorę, kuri okupavo 20 % Azerbaidžano teritorijos dalį. Rezoliucijoje konstatuota, kad iki šiol siaubingomis sąlygomis gyvena šimtai tūkstančių perkeltų asmenų.

Todėl ir panarmėnistų vykdytas azerbaidžaniečių bei kitų islamą išpažįstančių Azerbaidžano tautų atstovų genocidas nėra ir negali būti „teisingesnis“ negu pačios armėnų tautos patirtas genocidas, o „Didžiosios Armėnijos“ sukūrimo planas, kuris buvo
įgyvendinamas vykdant etninius valymus, daug kuo primena nacių valdomos Vokietijos „gyvybinės erdvės“ („Lebensraum“) išplėtimo teoriją ir praktiką. Armėnijos nenoras vadovaujantis tarptautiškai pripažintomis teisės normomis ir principais spręsti skaudžią problemą – pripažinti azerbaidžaniečių tautos genocidą, pasitraukti iš okupuotų teritorijų ir atlyginti žalą – neleidžia visų pirma jai pačiai normalizuoti santykių su jos kaimynėmis. Be to, tai sudaro sąlygas Rusijai, Kaukazo (ir ne tik Kaukazo) regione siekiančiai savo destruktyvių geopolitinių tikslų, toliau manipuliuti šiuo „įšaldytu konfliktu“ bei jo dalyvių likimais.

Kaip ir kitais panašiais atvejais, kai dvi ar daugiau tautų pretenduoja į tą pačią teritoriją, azerbaidžaniečių ir armėnų propagandininkai mėgina apeliuoti į savo tautų atsiradimo tose teritorijose „pirmumą“, bet tenka konstatuoti, kad abi šios tautos susidarė iš skirtingų etninių komponentų. Armėnų protėviai į Kaukazą atėjo iš Vakarų. Armėnisto N. G. Adonco nuomone, jie persikėlė iš Balkanų į Mažąją Aziją VIII a. pr. Kr. Indoeuropiečiai, atsinešę su savimi trakų–frygų tarmes, iš kurių vėliau susiformavo senoji armėnų kalba, susimaišė su Kaukazo kalbinei šeimai priklausiusia kalba kalbėjusiais čiabuviais urartais; taip atsirado armėnų tauta. Kaip ir visų kitų tautų, armėnų etninė teritorija amžiams bėgant keitėsi – vienur armėnai užleido vietą kitoms tautoms, kitur – priešingai, jie įsitvirtino nustūmę kitas tautas.
Nevienalytė ir azerbaidžaniečių tauta; ji susidarė iš trijų pagrindinių komponentų: senbuvių kaukaziečių (daugiausia šiaurinėje Azerbaidžano dalyje) ir indoeuropiečių iranėnų (pietinėje dalyje), taip pat vėliau čia pasirodžiusių tiurkų ogūzų, kurie ir suvienijo skirtingas Azerbaidžano etnines grupes į vieną tautą. Iki šiol Azerbaidžane išliko etninės grupės, išlaikiusios kaukaziečių (lezginai, avarai, Kaukazo albanų palikuonys udinai, kryzai, chinalugai, budugai ir t. t.) ir iranėnų (talyšai, tatai, airumai) kalbas, tačiau nacionalinės kalbos funkciją atlieka azerbaidžaniečių bendrinė kalba, artimiausia turkų, turkmėnų kalboms ir Irano klajoklių (kadžarų, kaškajų, karapapachų, afšarų ir šachsevenų) tarmėms.

Etniniai valymai, per kuriuos tam tikrų teritorijų etnodemografinė padėtis pakeičiama išnaikinant ir išvarant ankstesnius tų teritorijų gyventojus, visuotinai pripažįstami genocidu, tiksliau, viena iš jo atmainų – etnocidu. Tai yra nusikaltimas žmonijai ir žmoniškumui, kurio negali pateisinti jokie tikri ar menami istoriniai, etnologiniai, religiniai ir kitokie argumentai.