Šįryt žiūrėjau brazilų komediją "Gailestingumo akimirka". Vaidyba indiška, siužetas - buitinės pasakos ir misterijos hibridas, Jėzus juodaodis, nimbai pinti iš šiaudų... labai tautinis, žavingas ir juokingas dalykėlis.

dar bus kartojama pirmadienį, spalio 8 d. 21.00 per TV1. Nepriklausomieji paprastai neturi pinigų specefektams, todėl priversti ką nors suvaidinti. Toks išvirkščias Holivudas. Netikėkit Zemkausku, filmas narkotikų vartoti neskatina. Kvaišalai tik atriša liežuvius personažams - ir nė vieno laimingo nepadaro. Geras kinas.

Pamačiau "Paskutinį veiksmo filmo herojų". Pakoreguoti pagal veiksmo filmų klišes L. Olivier "Hamletas" ir I. Bergmano "Septintasis antspaudas" yra viršūnė, bet ir šiaip smagių vietelių per akis. Sutinku, kad Švarcas gali būti šaunus. Kur pradingai, a?

gal vėlokai pranešu, o ir tokių pamišusių dėl Ranevskajos kaip aš ir ponas Stepokas (sunku pereit prie "ponas Macaitis", nors visada žinojau) turbūt nedaug... Ir vis dėlto: šiandien ar greičiau jau rytoj, 0.25 "Naše kino" rodys, pasak a.a. pono Stepoko, "idiotizmą "Aleksandr Parchomenka", kur ji pasirodo vienam kadrui, bet -- su papiroska dantyse". Čia jo citata iš komentarų, prisimenat?

Nusipirkau šiandien "Kiną" (2007/4). Yra Vaido Jauniškio straipsnis apie S. Macaitį (p. 36-39, "Prabanga"). Geras. Šiltas. Atviras kaip niekieno iki šiol. Vėl skauda...

LTV2 periferijoj ką tik tapo LTV World ir tokioms nepasaulinio ryškumo asmenybėms kaip Macaitis dėmesio neskirs. Kalbu apie LTV2 šeštadienio, rugsėjo 29 d., 18.15 laidą "Pro memoria. Macaitis, Bergmanas, Antonionis", kurią iš manęs ir, drįstu manyti, daugelio a.a. gerbėjų nutarta atimti. NIEKŠAI.

kaip gera, kad neužmiršot... prieš du mėnesius tokiu laiku jau žinojau... kiną žiūriu, be džiaugsmo, bet žiūriu... kaip atminimą... mačiau Hičkoką, mačiau Bresoną... Bresonas kaip antkapis... o "Tikriausiai velnias" - klinikinė odė savižudybei

kad niekas nė neužsiminė apie Bressoną, kurio miniretrospektyva per LTV ką tik baigėsi. Filmai puikūs. Man ypač patiko rūstus, asketiškas "Ežero Lanselotas" - tokie ir turėtų būti viduramžiai. Pakartų riterių griaučiai, kraujo fontanas nukirtus galvą, lavonų sąvartynas po mūšio. Nei šilkų, nei briliantų. Tik kasdieniška legendos amžinybė. O jums negi nė vienas nepatiko? Ar dar blogiau - nežiūrėjot? Velionis pasipiktintų...

Kartais pasiilgstu tokio kino apie paprastus negražius nebejaunus neturtingus žmones su jų paprastom negražiom nelaimingom purvinom meiliūkštėm... kaip mūsų visų. Rusų melodrama - Holivudo melodrama 1:0

Mon irgi laba visuomet dara įspūdį Hičas (nu tas Alfreds). Kiek žūru ,,Psichuozę", tiek mon patink tas epizods, kur pradžiuoj filmo heroję sustabda puoliciniks ir ana tuokiom dideliems, dideliem akim akim į jį žūri... Ir tas pagrindinis psichas (Anthony Perkinsas) su ta savo perbliukusia figūra... A films ,,Svaigulys" moni iš karta pagaun su ta muzikėle, kai herojus važuoj paskui tą gražią muoterą... Nu, reik gi muokiet sukurt tuokią filmą atmuosfierą...