kai sužinojau apie infarktą, melsdavausi, kas vakaras melsdavausi kaip beprotė, kad dar bent kiek pagyventų, dar truputį, bet Dievas neišklauso, net nuoširdžiausių, net karščiausių maldų - ypač jei abejoji, ar Dievas yra

nors jis norėjo šitaip išeit, bijojo ilgos ligos ir priklausomybės nuo kitų žmonių, galbūt taip ir geriau, galbūt

Viešpatie, kodėl nepadovanojai jam dar kelerių metų?

matėmės vieną kartą pas piratus

Negalu patikėti, kaip su kuolu per galvą - mirė Saulius Macaitis. Bet juk tai mūsų gerbiamas Stepokas Strolia. Seniai galvojau, kad tai jis. Kaip mes, kinomanai gyvensime be jo įdomių apžvalgų, patarimų? Pasijutau savotiška našlaite. Reiškiu nuoširdžią užuojautą jo artimiesiems ir draugams-kinomanams.

Šiąnakt mirė Saulius Macaitis

Pamačiau vakar „Jausmų galią“ su naminių gyvūnėlių detektyvu bei titan(ik)e visų vaivorykštės spalvų plaukais ir pasigedau jausmų. Laukiau širdį virpinančios dramos, o gavau vos ne romantinę komediją su banalia kaip sudilęs centas potekste. Joo, čia ne "Adaptacija" ir ne "Būti Džonu Malkovičium", neveltui pirmiausia įsidėmiu režisierių pavardes.

RTR-Planeta penktadieniais rodo T. Abuladzės filmus, minėjo retrospektyvą, gal parodys ir "Chadži Muratą" (1989), šiandien buvo "Aš, senelė, Iliko ir Ilarionas", nebe pirmą kartą žiūrėjau: tauriai ir oriai pasimirė Zuriko senelė, o „Идет война народная, cвященная война“ numestų ant smėlio muzikos instrumentų fone skambėjo kaip malda už mirusius

Nemačiau „Mirtinos tylos“. Ir „Žiedo brolijos“. Vai vai, abu šeštadienį 21.00. Ir visai nesu pats tingiausias, nors ir nemačiau „Aš – Dina“. Mat šią nerekomenduotą savaitę pasižiūrėjau krūvą viskončių. Be to, jau esu matęs "Komisarę". Ir dar žiūrėsiu, nes primiršau. Nors tokių siurrealistinių vizijų buvo paduota, regis, kai Vavilova gimdė, kad neturėčiau pamiršt. Filmas - jėgainė, nebe jėga.
KUR dingo mano mentorius Vobla? Ir Žemaitis?

pritariu visiems čia parašiusiems. Mėgstu Wajdą - norėčiau pamatyti ne tik filmus su Cibulskiu, bet ir jo atminimui skirtą ,,Viskas parduodama", kažkada mane labai sujaudinusį. Kaip ir Bastetė mėgstu Alaną Rickmaną. Tai aktorius su charizma, kaip Newmanas (,,Pinigų spalva"). Iš moterų - neprilygstamoji Nona Mordiukova ,,Komisarėje". Bent man šią savaitę įdomių filmų netrūks.

Žiemą uoliai žiūrėjau vesternus ir stebėjausi savo keistu skoniu, kol kažkur aptikau komentarą, kad „Silveradas“ skirtas moterims, įžengusioms į ketvirtą dešimtį... Neprisimenu, dėl ko priešus ištratino šaunioji ketveriukė, iš jų vienas politkorektiškai juodaodis, bet prisimenu, kad šokinėjau ant sofkelės, apimta azarto ir kraugeriškų jausmų, vadinasi, vesternas buvo tipiškas ir su polėkiu, tik saliūno savininkė Stela, kuriai vienas personažų pajuto švelnius jausmus, nekanoniška...

dievinu Wajdą, ribines situacijas ne gyvenime ir lenkų polinkį į romantinį tragizmą

Man "Keturi kambariai" pasirodė labai nelygūs, nuo pradžios verta žiūrėti tik dėl Timo Rotho. Žinoma, Rodriguezo indėlis apie gangsterio "gyvenimo gėles" auksu sveriamas, dėl jo galima ir du pirmus segmentus atkentėti. Dėl jo (ir Tarantino) ir žiūrėsiu dar kartą.