Savo naujausiame filme „Visa ko bosas“ Larsas von Trieras nebenagrinėja Amerikos reikalų ir kuria laisvą farsą, panaudodamas 400 metus trukusią Danijos kaip Islandijos kolonijinės išnaudotojos istoriją. Filmo scenarijų parašė jis pats.
Beveik ketvirtį amžiaus von Trieras kursto aistras Skandinavijos kine: pirmąjį filmą „Nusikaltimo elementas“ jis sukūrė dar 1984 m., vėliau išgarsėjo jo „Prieš bangas“ (1996), „Idiotai‘ (1998), „Šokėja tamsoje“ (2000), „Dogville“ (2003), „Manderlay“ (2005).
Pastarieji du filmai priklauso vadinamai jo amerikietiškai trilogijai, kurios trečiasis filmas, „Wasington“ yra žadamas išleisti šiais metais. (Nedidelė klaida rašant Amerikos sostinės pavadinimą – tai von Triero pokštas, apeliuojant į tai, kad visą trilogiją jis sukūrė nepabuvęs pačioje Amerikoje.)
Šiame kontekste „Visa ko bosas“ išsiskiria paslėptomis trieriškomis subtilybėmis, nelogišku montažu ir begaliniais dialogais danų ir islandų kalbomis, kuriuos tenka sekti titruose anglų kalba, nuo ko sumenkėja galimybė mėgautis vaizdais. O šie nėra jau tokie vaizdingi, turint omenyje tai, kad daugiausiai veiksmas vyksta tikrame biure Kopenhagoje.
Savo interviu jis ramiai sako: „Danai mėgsta girdėti, kad jie yra kvailiai. Galbūt todėl, kad tai yra maža šalis ir žmonės yra gana mazochistiški.“ Kaip ir anksčiau, Trieras moteris pateikia kaip išminties ir užuojautos saugotojas, skirtingai nuo dažnai idiotiškai donkichotiškų vyrų. Ir, galiausiai, Trieras yra pernelyg ciniškas ir pesimistiškas, kad leistų sau sukurti apgaulingą gerai nuteikiančią pabaigą, - rašoma „The New York Observer“.
