Šį mėnesį Vilniaus miesto savivaldybė pakvietė Lietuvos leidėjų asociaciją (toliau – Asociacija) atstovauti knygų leidėjams rengiant projekto „Vilnius – Pasaulio knygų sostinė 2012“ paraišką Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijai (toliau – UNESCO). Šį garbingą statusą UNESCO kiekvienais metais suteikia pasaulio didmiesčiams atsižvelgdama į daugybę kriterijų: šalies raštijos paveldo išsaugojimą, vertimų programas, viešųjų ir privačių bibliotekų steigimą ir rėmimą, knygų leidybos finansavimo programas ir autorių teisių apsaugą, naujoves skatinant skaitymą, šalies kultūros politiką ir strategiją knygų leidybos sektoriui.
Tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse dedamos didelės pastangos vystyti kultūringą ir kokybišką knygų leidybą, populiarinti nacionalinę literatūrą ir jos leidybą, remti nacionalinės literatūros sklaidą tarptautinėje erdvėje, skatinti autorius kurti, rūpintis knygos prieinamumu visuomenei per bibliotekų fondus ir sumažintus mokesčius, lengvinti išsilavinimo kaštus per vadovėlių leidybą, skleisti žinią apie šalies kultūrą per knygą kaip šalies vizitinę kortelę.
Asociacija, išanalizavusi minėtos paraiškos teikimo reikalavimus, įvertino esamus Lietuvos kultūros ir švietimo politikos rodiklius ir norėtų trumpai juos pristatyti.
Apie knygų sektorių Lietuvoje, kuri siekia, kad jos sostinė taptų Pasaulio knygų sostine:
Nuo 2009 m. sausio 1d. LR Seimas 4 proc. padidino PVM tarifą knygoms iki 9 proc., nustatydamas pereinamąjį laikotarpį iki 2009 m. liepos 1 d., kai turėjo įsigalioti standartinis, t.y. 21 proc. tarifas. PVM tarifas knygoms būtų išaugęs 16 punktų, nors kitoms verslo šakoms padidėtų tik 3 punktais. Asociacijai kartu su Lietuvos knygų leidėjais ir tarptautiniais partneriais Europos leidėjų federacija (toliau – FEP) bei Tarptautine leidėjų asociacija (toliau – IPA) aktyviai pasipriešinus, pavyko pratęsti 9 proc. PVM tarifo galiojimą, tačiau tik iki 2010 m. gruodžio 31 d.
Asociacijos duomenimis, per 2009 m. pirmąjį pusmetį spaudai rengiamų leidinių ir vadovėlių sumažėjo vidutiniškai 51 proc., atitinkamai sumažėjo autorinių darbų (originalių lietuvių autorių kūrinių, užsienio autorių kūrinių vertimų, iliustracijų, fotografijų, dizaino ir kt.) užsakymų, autoriai iš kūrybinės veiklos negauna pajamų. Knygų leidyklos jau atleido vidutiniškai 25 proc. darbuotojų, kurių dauguma yra redaktoriai, vertėjai, knygų maketuotojai. Knygų leidybos sektoriuje auga specialistų bedarbystė, mažinami atlyginimai, aukštųjų mokyklų parengti specialistai neturi galimybių įsidarbinti leidyklose.
Kad išgyventų ekonominę krizę, knygų leidėjai buvo priversti pusvelčiui išparduoti išleistas knygas, o dėl minėtų mokesčių ir sumažėjusių tiražų išaugusi naujai rengiamų knygų savikaina gąsdina net pačius leidėjus.
2009 m. valstybė autorinėse sutartyse numatytą autorinį atlyginimą apmokestino valstybiniu socialinio draudimo mokesčiu ir privalomuoju sveikatos draudimo mokesčiu leidėjui ir autoriui. Bendra šių mokesčių našta 2009 m. padidėjo nuo 0 proc. iki 17 proc. O 2009 m. gruodžio 31 d. lietuvių autoriai ir leidėjai sužinojo, kad šiuos mokesčius 2010 m. valstybė padidino iki beveik 40 proc. be jokio žadėto pereinamojo laikotarpio.
Per dvejus metus raštijos paveldo, literatūros, kalbos ir baltistikos institutų bei mokslo įstaigų finansavimą valstybė sumažino 40-50 proc. Atitinkamai mažiau atliekama mokslinių darbų, studijų ir tyrimų, išleidžiama akademinių knygų. Be darbo, taigi ir pastovių pajamų lieka nusipelnę Lietuvos kultūrai ir mokslui specialistai.
2008 m. lėšos bibliotekų fondams formuoti buvo padidintos iki beveik 8,6 mln. Lt, o 2009 m. bibliotekoms tebuvo skirta 2,4 mln. Lt. Tikėtasi, kad viešųjų bibliotekų fondams komplektuoti 1 Lietuvos gyventojui bus skirta 2,65 Lt. Tai būtų vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje (Skandinavijos šalyse vienam gyventojui skiriama ~30–40 Lt). Tarptautinė bibliotekų asociacijų organizacija (toliau - IFLA) rekomenduoja per metus įsigyti 200–250 vienetų naujų knygų 1 000 gyventojų (mažose gyvenvietėse net 300 knygų). Tačiau 2009 m. vienam Lietuvos gyventojui buvo skirta mažiau negu 1 Lt naujoms knygoms įsigyti bibliotekose, o 2010 m. biudžetą planuojama dar mažinti.
LR Kultūros ministerija panaikino Lietuvoje vienintelį lietuvių literatūros centrą VšĮ„Lietuviškos knygos“, kuris 11 metų kuravo lietuvių literatūros sklaidą užsienyje (lietuvių autorių kūrinių vertimus į užsienio kalbas, vienintelę bandomųjų vertimų programą), rengė tarptautinius seminarus vertėjams ir organizavo kultūrinius mainus. Šio centro įdirbį, vardą tarptautinėje bendruomenėje, tradicijas ir pasiekimus Lietuva prarado negrįžtamai. LR Kultūros ministerijos steigiama nauja biudžetinė įstaiga pradės panašią (taip žadama) veiklą iš naujo už „skylėto“ valstybės biudžeto lėšas.
LR Kultūros ministerija panaikino lietuvių literatūros sklaidos ir populiarinimo dalinio finansavimo programą, pagal kurią projektams kiekvienais metais būdavo skiriama iki 2 mln. lėšų. Valstybė nebesirūpina lietuvių autorių kūrinių vertimais į užsienio kalbas ir lietuvių autorių pristatymu užsienyje.
LR Ūkio ministerija panaikino Nacionalinės paramos programą smulkiam verslui, pagal kurią knygų leidėjai ir spaustuvininkai turėjo galimybę pristatyti užsienio šalių rinkose nacionalinį produktą – lietuvišką knygą ir poligrafiją. Pagal koreguotą LR Ūkio ministerijos paramos programą knygų leidyklos negali tikėtis finansavimo iš ES struktūrinių fondų, nes knygų leidyklos yra per maži verslo subjektai ir neatitinka pareiškėjo kriterijų. Lietuviška knyga kaip nacionalinis produktas neturi galimybių būti pristatyta užsienio rinkoms.
LR Kultūros ministerija panaikino vienintelę skaitymo skatinimo programą ir skaitymo skatinimo projektų dalinį finansavimą.
2009 m. vadovėlių ir kitos literatūros pirkimui Švietimo ir mokslo ministerija buvo numačiusi išleisti 32 mln. Lt, t.y. mokinio „krepšelis“ buvo sumažintas 4,8 mln. Lt. Deja, net ši Ministerijos skirta suma nepasiekė kai kurių savivaldybių mokyklų. Vilniaus miesto savivaldybė griežtai rekomendavo mokykloms įsigyti vadovėlių už pusę skiriamos sumos. Kam buvo panaudotos likusios vadovėliams įsigyti skirtos lėšos – nežinoma. 2010 m. vadovėlių leidybai planuojama išleisti dar mažiau, o tai reiškia, kad vadovėlių įsigijimas taps mokinių tėvų ir besimokančiųjų reikalu.
Išvados:
Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje knygų leidybos sektoriui, lietuvių autoriams, bibliotekoms, raštijos paveldo, literatūros ir kalbos institutams, mokyklų vadovėlių aprūpinimui, lietuvių literatūros sklaidai ir spaudos pramonei buvo suduoti lemtingi smūgiai, nuo kurių visas sektorius ilgai neatsigaus.
Spėjame, kad Vilniaus miesto savivaldybė, planuodama teikti paraišką garbingam Pasaulio knygų sostinės statusui gauti, nėra deramai informuota apie knygų leidybos sektorių ir lietuvių autorius žlugdančią valstybės politiką. Tuo tarpu padėtį Lietuvoje puikiai žino ir sektoriaus pastangas išgyventi atidžiai stebi garbios tarptautinės organizacijos (FEP, IPA, WIPO (Pasaulio intelektualios nuosavybės agentūra), IFLA ir kt.), glaudžiai bendradarbiaujančios su UNESCO svarstant įvairių šalių paraiškas.
Tikėtina, kad šalies ekonominės situacija pagerės iki 2012 m. Tačiau ambicingi nacionaliniai projektai, tokie kaip “Vilnius – Europos kultūros sostinė” ar planuojamas “Vilnius – Pasaulio knygų sostinė”, mokesčių mokėtojams kainuoja milijonus. Knygų leidėjų įsitikinimu, surinktus mokesčius valstybė pirmiausia turėtų skirti valstybinėms kultūros rėmimo programoms, bibliotekų fondams bei vadovėlių leidybai, lietuvių autorių kūrybos bei vertimų programoms atgaivinti, sėkmingiems projektams, tokiems kaip tarptautinė Vilniaus knygų mugė, literatūros ir poezijos festivaliai, o ne Vilniaus miesto savivaldybei naujam „fasadiniam“ renginiui organizuoti.
Knygų leidėjai mano, kad dėl anksčiau išvardytų priežasčių projektas „Vilnius – Pasaulio knygų sostinė 2012” tais metais būtų nesavalaikis (jei ne groteskiškas), todėl atsisako dalyvauti jį rengiant ir optimistiškai tikisi, kad per artimiausius penkerius metus Lietuva pakeis požiūrį į lietuvių autorių ir knygą, sugebės normalizuoti ir pagerinti knygų sektoriaus padėtį, ir Vilnius jau tikrai bus vertas garbingo Pasaulio knygų sostinės statuso.
Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė, leidykla Tyto alba
Valdybos nariai Arvydas Andrijauskas, leidykla Alma littera
Gediminas Baranauskas, leidykla Kitos knygos
Remigijus Jokubauskas, leidykla Justitia
Giedrė Kadžiulytė, leidykla Apostrofa
Saulius Petrulis, leidykla Eugrimas
Saulius Žukas, leidykla Baltos lankos
