JAV kolekcionierius Richardas Weismanas, serijos Andy Warholo sukurtų šilkografijos lakštų, skirtų sportininkams, savininkas atsisakė priimti draudimo išmoką už 10 pavogtų darbų, rašo "Seattle Times".
Sprendimas nustebino visuomenę, nes paveikslai buvo apdrausti 25 milijonų JAV dolerių sumai. Pats R. Weismanas pareiškė, kad tikėjosi panašios reakcijos ir atskleidė priežastį – jis nenorėjo, kad draudimo agentai raustųsi po jo asmeninius užrašus bei tardytų jo draugus ir artimuosius. "Jie paverčia tave įtariamuoju. Ir aš galų gale jiems pareiškiau, kad nenoriu tam aukoti tris ar penkis metus", sakė kolekcionierius. Jis taip pat pažymėjo, kad turi pakankamai pinigų, kad išgyventų šį praradimą.
Kadangi savininkas atsisakė išmokos, draudimo bendrovė "Chartis" anuliavo paskelbtą milijono dydžio vertės premiją už pavogtų darbų sugrąžinimą. Apie tai pranešė Los Andželo policijos valdybos atstovai. Detektyvas Donaldas Hrycykas taip pat pasakojo, kad nusikaltimo vietoje buvo rasti keli įkalčiai, bet nepasakė, ar tyrėjai jau turi konkrečius įtariamuosius.
Vagystę 2009 metų rugsėjo 3-ią pirmoji užfiksavo Weismanų šeimos auklė. Pats kolekcionierius tuo metu buvo Sietle. Iš viso buvo pavogta 11-a darbų – sporto žvaigždžių (Pele, O.J.Simpsono, Jacko Nicklauso, Dorothy Hamill ir kitų) portretų kompleksas ir paties R. Weismano portretas.
Šį komplektą – kiekvieno portreto po 8 egzempliorius kolekcionierius A. Warholui užsakė 1977 metais. reikia pažymėti, kad kiekvienas komplektas buvo originalus – dailininkas sportininkus atspausdino kaskart naudodamas skirtingas spalvas. Už darbą kolekcionierius sumokėjo 800 000 doleriu, o savo paties portretą gavo iš autoriaus dovanų.
Du komplektus iš aštuonių R. Weismanas padovanojo universitetams. Dar vienas atiteko lakštų objektams – sportininkams. Ketvirtas komplektas išdalintas įvairiems sporto šlovės muziejams. Taigi, iki rugsėjo 3-ios pas kolekcininką liko keturi komplektai.
R. Weismanas pasakojo, kad žinia apie vagystę jį šokiravo: "Name viskas buvo savo vietose, net nei vienos peleninės neišvertė. Bet vis tiek jauti, kad kažkas įsibrovė į tavo asmeninę erdvę. Ir tai nemalonus jausmas. Ypač kai žiūri į tuščias sienas su plikais kabliais". Anot kolekcionieriaus, į namą galėjo įeiti jo buvusi žmona ir šešiolikmetis sūnus, taip pat namų darbininkė ir auklė. Visais jais R. Weismanas visiškai pasitiki ir atmeta bet kokius įtarimus. Jis taip pat papasakojo, kad name yra signalizacija, bet vagystės metu ji nebuvo įjungta: "Deja, bet tai kartais atsitinka. Ypač kai namiškiai periodiškai ateina ir išeina."
Pavogtų paveikslų savininkas svarsto apie dvi ateities galimybes – arba po kažkiek laiko už darbus pareikalaus išpirkos, arba "sportininkai" nuguls kokioje nors Rusijos arba Artimųjų Rytų privačioje dailės kolekcijoje.
Su pastarąja versija detektyvas D. Hrycykas nesutinka. Kai pagrobiami tokie žinomi darbai, tereikia palaukti, kol jie vėl pasirodys. Nusikaltėliui juos parduoti legalioje rinkoje beveik neįmanoma. O svarstymai apie tai, kad kažkoks milijardierius panorės juos nusipirkti ir slapta saugoti, labiau tinka detektyvinio romano siužetui. "Aš sprendžiu pagal savo patirtį. Žmonės, turintys pinigų meno šedevrams pirkti, yra įsitikinę, kad vertybės skirtos akcentuoti jų savininkų aukštą rangą. Ir vargu, ar jie norės juos slėpti", svarstė policininkas.
