Gruodžio 13 d. šeštadieniniame orkestro koncerte keliskart keisis įsivaizduojami muzikiniai kraštovaizdžiai: stebuklinė slavų karalystė, argentinietiška ranča subtropikuose, pasaulio kraštas Irane – tokiomis trajektorijomis migruos garsas ir jo kuriami įvaizdžiai.
Pati muzikos kalba keisis taip pat dažnai kaip ir jos pasakojama istorija: nuo vietinių prancūzų, lotynų amerikiečių kultūrų iki rusų ir čekų tradicijų, sumišusių su pasisavintu dialektu.
Šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje šios muzikinės kelionės gidais taps Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, prancūzų dirigentas Olivier Grangeanas bei Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų fortepijoninis duetas.
Vakaro programoje – XX a. kūryba ir du skirtingi žanrai: baleto muzika bei koncertas. Pastarąjį reprezentuos čekų kompozitoriaus Bohuslavo Martinů koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui. Šis koncertas, Lietuvoje skambėsiantis pirmą kartą – tai aštrių briaunų ir aukštos įtampos muzika iš XX a. 4-ojo dešimtmečio Niujorko, į kurią įsmigusios kelios džiazinės detalės, harmonijų smūgiai, tačiau pats karkasas sukonstruotas remiantis tonalumo principais.
Kraštinės koncerto dalys, įtrauktos į spartų tokatinį sūkurį sukelia tarsi kataklizminės piktdžiugos įspūdį, kuris ryškiai kontrastuoja su lėtos vidurinės fantazijos mesmerizmu. Pats kompozitorius pripažino, kad kūrinys ganėtinai klastingas ir kai kuriems atlikėjams galintis pasirodyti pasiutusiai sudėtingas. Bet tik ne Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų duetui, kuris savo koncertuose pakyla virš fizinio pianisto kūno meistriškumo ir ima veržtis link muzikos metafizikos.
Visiškai kitokie turiniai ir įvaizdžiai egzistuoja kitoje programos dalyje, kur greta žinomos Igorio Stravinskio siuitos iš baleto „Ugnies paukštė“ skambės prancūzų kompozitoriaus Paulo Dukas baleto „La Péri“ muzika (tarp romantizmo ir impresionizmo) bei argentiniečio Alberto Ginasteraos šokiai iš baleto „Estansija“ (nuosaikaus europietiško modernizmo technikų ir argentinietiško folkloro jungtis). Kaip tik du pastarieji kūriniai klausytojui papasakos egzotiškas istorijas ir perkels jį į įsivaizduojamas erdves: Ormuzdo šventyklą pasaulio krašte, kur saugoma Nemirtingumo gėlelė („La Péri“) ir žaliąsias Argentinos pampas, kur vienoje rančoje išgyvenama meilė („Estansija“).
Koncertui diriguos prancūzų dirigentas Olivier Grangeanas. Jį pastaruoju metu susieti su viena teritorija itin keblu, nes jau daugiau nei dešimtmetį jis migruoja po pasaulio kraštus, dirbdamas tai Karakase (Venesuela), Miulūze ir Tulone (Prancūzija) ar Ho Chi Minho mieste (Vietnamas). Dar studijuodamas Paryžiaus konservatorijoje jis pelnė kelis Yehudi Menuhino fondo apdovanojimus.
Kaip ryškus jaunosios prancūzų dirigentų kartos talentas buvo pakviestas diriguoti Prancūzijos radijo filharmonijos orkestrui minint Witoldo Lutosławskio 80-metį ir su Mstislavu Rostropovičiumi atliekant Jeano-Yveso Danielio-Lesuro „Koncertinės fantazijos“ violončelei ir orkestrui premjerą.
Su maestro Rostropovičiumi ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru 2001 m. dirigentas surengė didelį koncertinį turą po Vokietiją, o vilniečiams pristatė Henri Dutilleux simfoniją „Antrininkas“, kuri yra pripažinta vienu geriausių šiuolaikinės prancūzų muzikos kūrinių. Tad, regis, daugelį šio koncerto muzikinių maršrutų kaip tik ir bus pasiūlęs Olivier Grangeanas.
