Norėdami išsklaidyti negeras emocijas keliančius gandus dėl "Fluxus" kolekcijos vertingumo, kilmės, jos priklausomybės, saugojimo ir panaudojimo, taip pat dėl būsimo Ermitažo-Gugenhaimo muziejaus statybos aplinkybių, ekspertai.eu rugsėjo 4 d. viešu laišku kreipėsi į Vilniaus vicemerą Gintautą Babravičių ir Vilniaus merą Vilių Navicką.
Jiems buvo pateikti klausimai, į kuriuos pagal teisės aktų nustatytą terminą Vilniaus savivaldybės pareigūnai neatsakė.
Maža to - vicemeras G. Babravičius ir meras V. Navickas ne tik neatsakė į klausimus, bet taip pat nepateikė ir jokių prašomų dokumentų. Aukšti valdininkai oficialiai niekaip nepaaiškino tokio savo sprendimo priežasčių, sakoma ekspertai.eu išplatintame pranešime.
Todėl ekspertai.eu antradienį kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją su prašymu įpareigoti Vilniaus vicemerą G. Babravičių ir merą V. Navicką kuo greičiau atsakyti į jiems 2009 m. rugsėjo 4 d. pateiktus klausimus bei pateikti visus prašomus dokumentus.
Pasak pranešimo autorių, kuo skubesni valdininkų atsakymai padėtų išsklaidyti vis didesnes abejones ir nerimą, jog tiek "Fluxus" kolekcijos įsigijimas, tiek Ermitažo-Gugenhaimo muziejaus statybos tėra dar viena daugiamilijoninė afera, apmokama paprastų šalies piliečių pinigais.
Sostinės valdžios ekspertai.eu teiraujasi, kiek tiksliai Vilniaus savivaldybė sumokėjo už "Fluxus" kolekcijos dalies įsigijimą ir kiek dar liko sumokėti už likusią dalį, kodėl įsigyta "Fluxus" kolekcijos dalis niekur neeksponuojama.
Taip pat prašoma atsakyti, kokiomis sąlygomis įsigyta kolekcija ir kas yra "Fluxus" kolekcijos savininkas, kiek kolekcijoje yra lietuvių autorių darbų, kokie ekspertai ir kada įvertino kolekcijos kokybę ir patikimumą.
Ekspertai.eu nori žinoti, kur ir kaip saugoma įsigytos "Fluxus" kolekcijos dalis, kaip būtų galima apžiūrėti visus jau įsigytos kolekcijos eksponatus.
Klausiama, ar galima įsigytos "Fluxus" kolekcijos dalį eksponuoti valstybės muziejuje, ar tik išskirtinai Gugenhaimo muziejuje.
Pats Ermitažo-Gugenhaimo muziejus, projektuojamas privačiame sklype, ekspertams irgi kelia daug klausimų, pavyzdžiui, ar, parduodant sklypą šalia Baltojo tilto privačiam savininkui, buvo numatytos priemonės, užkertančios kelią šio sklypo savininkams kelti nerealius reikalavimus ir taip sužlugdyti strateginį valstybės projektą, kada ir kas įsigijo šį strateginį valstybinės žemės sklypą.
Savivaldybės vadovų klausiama, ar jie turi dokumentus, kurie garantuotų sklypo panaudojimą muziejaus reikmėms.
