Londonietės, nesnauskite! Pristatome jums menininką, sodininką, tapytoją, didžėjų, grožį pastebintį ir suprantantį žmogų – Dalių Jonaitį. Vasario pabaigoje Batersio baržoje įvykusios diskotekos „Love Love Love“ organizatorius, kurį nesuklysime pavadinę meilės pranašu, žada neapsiriboti vienu renginiu, bet ir toliau linksminti ir kitaip „kultūrinti“ Londone gyvenančius tautiečius.
- Kaip atsidūrėte Londone? Kas pastūmėjo išvykti iš Lietuvos? Ar čia matote daugiau galimybių atsiskleisti?
- Atsidūriau Londone su keleivių pilnu mikroautobusu. Atvežė prie Stratfordo stoties, ten pasitiko vienintelis draugas ir viskas prasidėjo. Priežastis, dėl kurios esu Londone – tai noras gyventi taip, kaip noriu. Vaikystėje mažai svajojau, tad studijų metu ir dar po jų 10 metų ieškojau, kas man patinka. Supratau, kad gyvenimas per trumpas užsiimti nemėgstamais dalykais. Lietuvoje palikau draugus, tėvus, simpatiją, mylimą miestą Kauną, ir atvykau čia. Manau, atsiskleisti yra lengviau dideliame mieste, bet būti pastebėtam – mažame, taigi priklauso nuo kiekvieno tikslų.
- Ką ir kur labiausiai mėgstate veikti Londone?
- Man labai patinka gamta, tyla, vaikščioti po parkus, klausytis paukščių čiulbėjimo. Labai mėgstu Regento parką. Ten yra toks paslaptingas sodas, į kurį veda siauras takelis... Ten pateksi tik žinodamas, kad jis ten. Ta vieta spinduliuoja ramybe, paslaptimi – tai man pati jaukiausia vieta Londone. Ten ateinu su draugais, kartais tiesiog skaitau knygą, arba sėdžiu ir nieko neveikiu. Mano mėgstama vieta – sekmadieninis šurmulys Brick Lane rajone, netoli Liverpool Street stoties. Ten daug įdomių žmonių, galima nusipirkti rankų darbo, originalių daiktų, drabužių, paskanauti įvairaus maisto, ten nėra įprasto Londono skubėjimo... Dar mėgstu sekmadienio rytais bėgioti ir pusryčiams valgyti kietai virtus kiaušinius – tai primena namus Lietuvoje. Mėgstu paragauti ir indiško maisto viename iš restoranų netoli Tottenham Court Road.
- Rudenį ketinate pradėti studijas, dar turite begalę veiklų ir hobių... Iš kur tiek energijos?
- Mano svajonė būti profesionaliu sodininku, kraštovaizdžio kūrėju. Londonas turi bene giliausias sodininkavimo tradicijas, čia daug sodų, parkų, skverų, žmonių, nesidominčių tuo. Lietuvoje apželdinimo kultūra dar tik prasideda ir studijų kursas labai naujas, tad nusprendžiau patirties gauti Anglijoje. Tapyba ir muzika – mano hobis, save noriu realizuoti sodininkystėje, bet kol studijos neprasidėjo, buriu įdomius lietuvius, ir linksminuosi kartu su jais. Mano naujas pasirodymas – grojimas už DJ pulto diskotekos metu. Tai buvo vaikystės svajonė. Prie savo pomėgių priskirčiau meditaciją ir knygas. O energija atsiranda savaime, užsiimant mėgstamais dalykais, ir, manau, ji neišmatuojama.
- Ar diskotekos idėją įgyvendinti pavyko?
- Kaip ir laukėme, susirinko įdomaus jaunimo: ir tų, kurie visai neseniai į Londoną atvažiavo, ir tų, kurie daugiau nei dešimt metų čia gyvena. Renginys sudomino įvairius žmones: susipažinau su fotografu, interjero dizainere, susirinko žmonių, dirbančių padavėjais, vairuotojais, staliais, buvo žmonių iš bankų, keli vadovai, verslininkai, rinkodaros srities specialistai, ir pagalbinius darbus dirbantys žmonės. Buvo malonu sutikti žmones, kurie užsiima saviugda, pavyzdžiui, masažų specialistę, cochingo mokytoją. Visi spindėjo gera nuotaika, šoko, dainavo, visiems buvo linksma. Vakaro aplinka akimirkomis priminė mokyklos diskoteką aktų salėje – grojo lėta muzika, prigeso šviesos...
- Kaip manote, savo šalies ilgesys skatina daryti kažką lietuviško? Kaip atsitiko jums?
- Manau, kiekvienam savaip, tai labai individualu. Buvimas tarp svetimų sienų verčia burtis ir džiaugtis būnant tarp savų, būnant tarp lietuvių. Aš jaučiu didelį namų, tėvų, draugų, savo miesto, jūros ilgesį, man labai to trūksta. Todėl planuoju su visa patirtimi grįžti į Lietuvą. Noriu pasaulį daryti gražesnį, kad žmonės daugiau šypsotųsi, vieni kitiems būtų geresni, nuoširdesni, mylintys. Iš dalies to siekiu per projektą „Love Love Love“. Noriu padėti kūrybingiems lietuviams įgyvendinti jų svajones, atskleisti talentus.
- Jūsų tapyba – ryškios spalvos, ekspresija, kone hipnozė...Ką jūs norite tuo išreikšti? Kas jus įkvepia?
- Mane įkvepia vidinis noras kurti, noras paimti teptuką į rankas ir tiesiog pradėti. Skatina ir gražūs draugų žodžiai, pagyrimai, įvertinimas, tai labai džiugina. Tapydamas atskleidžiu save, emocijas, jausmus. Paveikslai atspindi tą mano gyvenimo tarpsnį, kuris susikaupė iš praeities, bet išreikštas būtent tą minutę... Nesistengiu ieškoti paaiškinimų, kodėl viena spalva, ar kodėl taip nutapiau. Nežinau, kaip tapysiu už dešimties minučių, žinau tik tai, ką dabar noriu pasakyti. Nekuriu jokių eskizų, jokių planų, paveikslai gimsta čia ir dabar. Laikina yra ši akimirka, bet buvimas yra amžinas, tik jis įgauna naujas emocijas, vaidmenis, vardus, rūbus, naują aplinką...
- Menininkai labai patrauklūs moterims... Gal išduosite, ar jūsų širdis užimta? Ar Londono lietuvaitės turi kokių vilčių?
- Šis klausimas kelia šypseną, gal todėl, kad jis taip gražiai pateiktas... Lietuvaitės tikrai turi labai daug galimybių, mano širdis laisva.
J.Terminaitė
