Norėtųsi tikėti, kad ši Lietuvos muzikos pasaulio tendencijų prognozė 2008 metams taps ne tik „orakulo balsu“, bet ir signalu veiksmui, realizuotinu pokyčių scenarijumi. Labai svarbūs teigiami pokyčiai vyko jau 2007 metais, bet šiemet jie įgaus nepalyginamai didesnį pagreitį ir taps vyraujančiomis tendencijomis. Nepamirškime, kad šiais metais nepriklausomos Lietuvos muzikos industrijai sukanka aštuoniolika, todėl galima įsivaizduoti 2008 metus kaip jos brandos egzaminą.
Galas nepilnavertiškumo kompleksui!
Iki šiol Lietuvos muzikos industrija buvo dar paauglystės stadijoje. Jau keletą metų buvo aišku, kad ji turi nemažą potencialą, tačiau ne mažiau akivaizdus buvo ir jos nesugebėjimas išsilaisvinti iš daugybės baimių ir fobijų pančių. Lietuviška muzika tarsi gėdijosi pati savęs ir nepasitikėjo savo jėgomis.
Visgi reikėtų atskirti pačios muzikos ir muzikos industrijos požiūrį į save; nepilnavertiškumo kompleksas buvo būdingas veikiau tiems, kas apie muziką kalbėjo, nei tiems, kas ja kūrė. Nors įdomių atlikėjų ir paklausos jų kūrybai jau netruko, vadybininkų, renginių organizatorių, leidėjų ir radijo programų direktorių kalbose buvo vis dar juntama ta pati konservatyvi, gynybinė pozicija: „Mes nekonkurencingi, neturime sąlygų stipriai vietinės muzikos rinkai, lietuvių auditorija reikalauja tik lengvai virškinamo „formato“, o užsienio publikai mes apskritai neįdomūs“. Savaime aišku, toks neambicingas požiūris lėmė tai, kad didžiausias dėmesys gana ilgą laiką buvo skiriamas ne toliaregiškoms inovacijoms, o trumpalaikių problemų sprendimui ir status quo palaikymui. Įdomi muzika turėjo laukti savo valandos, pasislėpti pogrindyje arba ieškoti savo klausytojo užsienyje.
Tačiau panašu, kad nepilnavertiškumo kompleksas vis labiau užleidžia vietą sveikai savimeilei, išradingumui ir pasiryžimui rizikuoti, o tai yra subrendimo požymiai. Muzikos verslo atstovai vis aiškiau suvokia, kad sėkmingai parduoti nemažai auditorijai galima ir originalias bei drąsias idėjas, ir kad ilgalaikėje perspektyvoje laimi ne tas, kuris seka mada, o tas, kuris ją kuria. Deja, besikeičiančio suvokimo impulsas kilo iš išorės, o ne iš vidaus. Konstruktyvių mąstymo pokyčių ištakų reikia ieškoti Lietuvos muzikos industrijos atstovų kontakte su globaliais žaidėjais ir užsienio kolegomis. Reikšmingiausi 2006/2007 metų įvykiai Lietuvos muzikos pasaulyje – Muzikos eksporto biuro įsteigimas, MTV atėjimas į Baltijos šalių rinką ir Baltijos muzikos industrijos konferencija (BMIC’07) – privertė lietuvius atlikėjus ir muzikos verslininkus suvokti save kaip tarptautinės, o ne vietinės muzikos rinkos dalyvius.
Be abejo, nauja situacija diktuoja naujas žaidimo sąlygas, su kuriomis tenka susitaikyti. Ir, nors BMIC’07 metu dauguma lietuvių dar nesugebėjo būti lygiaverčiais dialogo dalyviais, vietoj to pasirinkę klausytojų vaidmenį, o MTV Baltic iš pradžių nebuvo labai suinteresuota rodyti lietuvių atlikėjų vaizdo klipus, akivaizdu, kad užsienio partnerių patirtis yra pradedama įsisavinti. Ko vertas vien tas faktas, kad lapkritį skoningos ir originalios popmuzikos atlikėja Jurga laimėjo MTV Europos muzikos apdovanojimų Geriausios Baltijos šalių atlikėjos titulą. Neabejotina, kad tokie svarbūs pasiekimai, kurių 2008 metais bus dar daugiau, formuos kitokius, labiau “suaugusius” lietuvos muzikos verslo prioritetus, suteikdami jam didesnio tikėjimo savo potencialu ir savitumu.
„Popsas užkniso juodai“, tegyvuoja popmuzika
Dažniausiai žmogus laikomas subrendusiu, kai vietoj griežtos opozicijos „juoda – balta“ ar „gerai – blogai“ jo mąstyme susiformuoja vertinimų spektras, kurio didesnę centrinę dalį sudaro tiesiog „neblogi“, „normalūs“ dalykai. Lygiai taip pat sveikos ekonomikos požymis – stipri ir didelė vidurinioji klasė vietoj milžiniško atotrūkio tarp vargšų ir turtingųjų.
Tas pats principas galioja ir muzikos pasauliui. Aktyvioje, stiprioje muzikos industrijoje didžiąją „produkcijos“ dalį turi sudaryti popmuzika – būtent gera popmuzika, o ne vienadieniai, beveidžiai projektai, dažniausiai vadinami „popsu“. Tuo galima paaiškinti ir žymųjį Andriaus Mamontovo šūkį „Popsas užkniso juodai“ – nors tokie žodžiai, parašyti ant vieno populiariausių šalies atlikėjų marškinėlių, iš pirmo žvilgsnio atrodo keistai, jokio prieštaravimo iš tikrųjų nėra. Tiesiog Lietuvos pop/rock scenoje veidą ir charizmą turinčių atlikėjų yra vos keli. O tikra popmuzika, apie kurią kalbama, yra visų pirma asmenybės ir stiprios asmeninės vizijos. Popmuzika yra ir „The Beatles“, ir „Depeche Mode“, ir 2006-ųjų sensacija „Arctic Monkeys“, ir netgi islandė Björk. Taip pat ir A. Mamontovas su Jurga.
Iki maždaug 2006 metų Lietuvos muzikos pasaulis buvo blogai subalansuotas. Be kai kurių išimčių, jis dalinosi į „popsą“, skirtą konservatyvioms lietuviškoms radijo stotims ir didžiosioms miestų šventėms, ir į „neformatą“ – akademinę, eksperimentinę ir įvairių subkultūrų muziką, sunkokai suvokiamą statistiniam klausytojui. „Vidurinioji klausytojų klasė“ gi tuo metu klausėsi užsienio popmuzikos. Stiprios ir įdomios normalios popmuzikos scenos užuomazgos Lietuvoje pradėjo formuotis tik 2006, o pagreitį šis procesas įgavo tik praėjusiais 2007-ais, kai plačiai publikai tapo žinomi tokie vardai, kaip Jurga, Alina Orlova, „Gravel“, „InCulto“, „Magic Mushrooms“, „Flamingo“, „Pieno lazeriai“ ir t.t.
2008 metais Lietuvos popmuzikos scena galutinai susiformuos ir taps daug gyvybingesnė, nei iki šiol. Minėti atlikėjai ir jų bendražygiai vis dažniau koncertuos didžiuosiuose renginiuose (kaip „Pieno lazeriai“ ir „Fusedmarc“ 2007-ųjų Sostinės dienų pagrindiniame koncerte), leis neblogai perkamus kokybiškai įrašytus albumus ir atstovaus Lietuvai tarptautiniuose popmuzikos konkursuose ir prestižinėse muzikos mugėse. Galima neabejoti tuo, kad lietuviškos popmuzikos scenos ateitis priklauso būtent tokiems originaliems atlikėjams.
Tam tikras poslinkis turėtų įvykti ir muzikinėje spaudoje – galbūt atsiras vienas ar keli nauji žurnalai, suvokiantys popmuzikos reiškinį daug plačiau ir šiuolaikiškiau.
Arčiau klausytojo – arčiau sėkmės
Panašu, kad 2007 metais daugelis lietuvių atlikėjų pagaliau suvokė, kad buvimas internete yra ne „būtina puošmena“, o rimtas tiesioginės rinkodaros instrumentas. Ypač ne atskiri atlikėjų tinklapiai, o interaktyvūs bendruomeniniai portalai, kuriuose, šalia virtualaus bendravimo ir dalinimosi skaitmeninėmis nuotraukomis, galima klausytis atlikėjų muzikos pavyzdžių, vertinti ir komentuoti juos, prisijungti prie virtualaus atlikėjo gerbėjų rato ir net tiesiogiai bendrauti su tuo atlikėju. Vakarų muzikos versle jau kurį laiką galioja nuostata, kad asmeninis atlikėjo puslapis „MySpace“ sistemoje yra vienas esminių naujosios rinkodaros elementų. Tokiose sistemose galima palaikyti tiesioginį kontaktą su savo auditorija be ypatingos privatumo pažeidimo rizikos.
Ypač džiugu, kad Lietuvoje jau spėjo atsirasti ir portalų, kurie yra žymiai patrauklesni, funkcionalesni ir patogesni už tą patį visų dievinamą „MySpace“ – pavyzdžiui, „Frype“ virtuali bendruomenė. Muzikai šiame portale skirtas atskiras daugiafunkcinis modulis, kuriame galima klausytis prisijungusių atlikėjų (gerai žinomų ir dar tik pradedančių) kūrinių, reitinguoti juos ir aptarti su kitais lankytojais, rašyti žinutes patiems atlikėjams ir t.t.
Tokie portalai artimiausiais metais iš esmės pakeis atlikėjų ir jų klausytojų santykius. Vis daugiau lietuvių muzikantų išmoks naudotis internetu kaip betarpišku, žaibiškai veikiančiu ir lanksčiu įrankiu, leidžiančiu gerai pažinti savo klausytoją. Tame yra ne tik bendravimo malonumo, bet ir praktinės naudos aspektas. Kam imti naujojo albumo tiražo skaičių „iš lubų“, jei galima tiksliai sužinoti, kiek klausytojų nori jį įsigyti? Pavyzdžiui, tame pačiame „Frype“ grupė „Kontrabanda“ tiesiogiai paklausė savo gerbėjų, ar šie norėtų įsigyti jos gyvą koncertinį albumą, dar prieš išleisdama jį. Savo ruožtu, klausytojai, perklausę atlikėjo dainų pavyzdžius jo internetiniame „profilyje“, pirkdami albumą muzikos įrašų parduotuvėje bent iš dalies žinos, ko tikėtis.
Galimybių išradingai panaudoti interneto terpę yra be galo daug. Svarbiausia, kad atlikėjai suvoktų ją kaip galimybių lauką, o ne grėsmę albumų pardavimų skaičiui. Sprendžiant iš to, kiek lietuvių atlikėjų jau prisijungė prie panašių interaktyvių sistemų, atrodo, kad jie viską suvokė teisingai. Ir tai nuteikia labai optimistiškai.
Šią ir kitas prognozes galite perskaityti specialiajame savaitraščio „Veidas“ numeryje „Prognozės 2008“ (2008 m. Nr. 1).
