Pastaruoju metu daugiau nei dvigubai išaugo gyvenančių užsienyje vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, dėl kurių buvo reikalingos taikyti tarptautinės apsaugos priemonės, skaičius, lyginant su ankstesniais metais.
Pernai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) gavo 133 pranešimus dėl 201 vaiko, kurio atžvilgiu buvo reikalingos taikyti tarptautinės apsaugos priemonės. 2012 m. gauti 66 tokie pranešimai dėl 94 vaikų.
2013 metais Tarnyba, bendradarbiaudama su užsienio šalių centrinėmis ir valdžios institucijomis, Lietuvos užsienio reikalų ir teisingumo ministerijomis, miestų bei rajonų savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriais, tarpininkavo, sprendžiant 128 atvejus, susijusius su Europos Sąjungos valstybėmis, ir 5 atvejus – su kitomis valstybėmis (Baltarusija, Islandija, Norvegija ir Rusija).
Daugiausia pranešimų praėjusiais metais gauta dėl situacijos patikrinimo, jeigu iškildavo grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams (52 pranešimai). Pagrindinės priežastys, dėl kurių užsienyje vaikai paimti iš lietuvių šeimų, yra vaikų nepriežiūra, alkoholio vartojimas ir smurtas šeimoje.
24 pranešimai buvo susiję su informacijos apie konkrečius asmenis ir šeimas pateikimu užsienio kompetentingoms institucijoms. Dėl 15 pranešimų Tarnyba kreipėsi į kitų valstybių institucijas, kad būtų įvertinti galimi globėjai ir gautas sutikimas, jog vaikas galėtų būti įkurdintas toje valstybėje. 28 pranešimai buvo dėl globos nustatymo artimųjų giminaičių šeimoje, 14 pranešimų – dėl kitų tarptautinių apsaugos priemonių taikymo.
Iš 28 gautų pranešimų dėl globos nustatymo 12 atvejų, tarpininkaujant Tarnybai, vaikams nustatyta globa artimųjų šeimoje ir nuspręsta juos grąžinti į Lietuvos Respubliką. 9 atvejais nebuvo surasta Lietuvoje šeimų, norinčių ir galinčių globoti vaikus. O 7 pranešimai vis dar nagrinėjami.
„Tarnyba, kaskart gavusi pranešimą apie galimą vaiko, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio užsienyje, paėmimą iš šeimos, siekia surasti Lietuvoje jo artimuosius giminaičius, galinčius ir norinčius globoti vaiką, padeda jiems parengti reikalingus dokumentus, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Odeta Tarvydienė. – Tiesa, susirašinėjimo procesas, sprendžiant atvejus, susijusius su tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymu vaikams, esantiems užsienio valstybėje, vidutiniškai užtrunka 5–6 mėnesius. Tokį laikotarpį visų pirma lemia tai, jog dėl lietuvių vaikų, gyvenančių užsienyje, sprendimus priima jų gyvenamosios vietos valstybės institucijos bei teismai.“
Pasak O. Tarvydienės, deja, Tarnyba vis dažniau pastebi tėvų ar artimųjų giminaičių nenorą bendradarbiauti su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis. Tai apsunkina Tarnybos tarpininkavimo, sprendžiant vaiko grąžinimo tėvams ar jo globos Lietuvoje gyvenančių giminaičių šeimoje nustatymo klausimą, galimybes.
Tėvai raginami aktyviai bendradarbiauti su valstybių, kuriose jie gyvena, socialinėmis tarnybomis, vykdyti jų nurodymus. Jeigu priimtas sprendimas jų netenkina, jį galima skųsti.
