Lietuvos studentų sąjungos atlikto tyrimo duomenimis, tik kas ketvirta Lietuvos aukštoji mokykla yra visiškai pritaikyta asmenims su judėjimo negalia. ,,Neįgalieji aukštajame moksle“ apklausa parodė, kad studentai su negalia renkasi tas mokymosi įstaigas, kurios pritaikytos jų poreikiams, o ne tas, kuriose jie norėtų studijuoti, todėl Valstybinis studijų fondas pradėjo vykdyti projektą „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“.
„Padėtis šalies universitetuose ir kolegijose – kritinė. Pradėti reikėtų nuo to, kad netgi universitetų informacinė sistema nesutvarkyta. Studijuoti norintis specialiųjų poreikių studentas internete nesuras informacijos, ar universitetas teikia jam galimybę studijuoti, kaip reikės nuvažiuoti iki universiteto, kur gyventi, kur pasistatyti automobilį – tokios informacijos nėra. Jau nekalbant apie studijoms nepritaikytas darbo vietas – finansavimas per mažas, todėl nejudama pirmyn, - sako Lietuvos žmonių su negalia sąjungos administratorė Jurgita Masiulionytė. – Dabar Lietuvoje vyrauja įsitikinimas, kad neįgalieji – našta valstybei, pašalpų prašytojai, nėra supratimo, kad, jeigu neįgaliajam studentui bus sudarytos geros sąlygos gauti išsilavinimą, vėliau – darbo vietą, toks žmogus prašys mažiau pašalpų, neš naudą visuomenei.“
Pasak Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko, jų atliktas tyrimas parodė, kad neįgalieji yra linkę integruotis ir lygiaverčiai dalyvauti studijų procese: aktyvias studijų formas renkasi 71,79 proc. neįgalių studentų, iš kurių 57,74 proc. studijuoja nuolatinėse ir 14,05 proc. – dieninėse studijose. 2012 m. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas studijuoti įstojo 266 studentai su specialiaisiais poreikiais: 170 į bakalauro ar profesinio bakalauro studijas, 56 į magistro studijas, 32 į vientisąsias bei 8 į doktorantūros studijas.
Norėdamas pagerinti esamą padėtį, Valstybinis studijų fondas (VSF) pradėjo vykdyti projektą „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams” ir paskelbė konkursą specialiai neįgaliesiems pritaikytų baldų universitetuose gamybai. Konkursą laimėję „Alytaus baldai“ kartu su partneriais „ROL/Statga“ pateikė galutinį produktą – stalą su atverčiamu stalviršiumi ir reguliuojamo aukščio stovu „Ergo Drive“.
„Užsienyje žmonės su negalia turi geresnių galimybių siekti aukštojo mokslo, todėl Lietuvos neįgalieji, galintys ten studijuoti, renkasi ne mūsų šalies, o užsienio aukštąsias mokyklas. Didžiulį skirtumą lemia tai, kad universitetų bei kolegijų darbo vietos nėra pritaikytos žmonėms su negalia ir apsiriboja tik invalido vežimėliui skirtais įvažiavimais bei liftais, – sako „ROL/Statga” rinkodaros vadovas Darius Urlakis. – Negalią turintiems studentams svarbu ne tik užtikrinti patogų įvažiavimą į pastatą, bet ir galimybę naudotis specialiai pritaikytais stalais, kėdėmis ir kita studijoms bei darbui reikalinga įranga. Nors pritaikyti esamą standartinę sistemą „Ergo Drive“ pateiktiems konkurso reikalavimams mums buvo iššūkis, džiaugiamės, kad su partneriais pavyko sukurti neįgaliųjų poreikius atitinkančią sistemą ir taip prisidėti prie žmogui draugiškos darbo vietos idėjos plėtojimo Lietuvoje.“
Projektui „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams” pagaminti reguliuojamo aukščio stalai su atlenkiamais stalviršiais pastatyti pagrindinėse universitetų bei kolegijų darbo vietose – auditorijose ir bibliotekose. Neįgaliesiems bei stuburo problemų turintiems studentams pritaikyti ergonomiški stalai leidžia pagal poreikį laisvai reguliuoti darbo vietos aukštį sėdint – tai itin svarbu žmonėms, sėdintiems neįgaliųjų vežimėlyje. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2013 metų gruodžio 9 dieną įteikė „Žinių ekonomikos įmonės 2013“ apdovanojimus įmonėms, savo veikloje sėkmingai pritaikiusioms ir naudojančioms mokslo pasiekimus. Šiauliuose veiklą vykdanti „ROL/Statga“ atsiėmė apdovanojimą už novatoriškų sprendimų taikymą tradicinėje lietuviškoje pramonėje.
Nuo 2006 m. Lietuvoje veikianti „ROL/Statga” įmonė gamina baldų ir prekybinės įrangos komponentus, metalo gaminius grupės įmonėms bei išoriniams klientams. Šiuo metu įmonėje, kurios apyvarta 2013 viršyjo 88 mln. litų, dirba 216 žmonių, įmonė eksportuoja net 98 proc. savo gaminamos produkcijos į užsienį. Bendrovės klientų sąraše – visame pasaulyje žinomų mažmeninės prekybos sistemų, mados industrijos bei baldų biurui gamintojų vardai.
