Vis daugiau moksleivių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, pasirenka studijas užsienyje. Net apie 1.8 mln. jaunimo renkasi studijas užsienyje ir netgi dešimtadalis iš jų pirmenybę teikia mokslui Vokietijoje. Žinoma, priežasčių yra daug – studijos Vokietijoje pasižymi patrauklumu bei gera kokybe, atitinkančia tarptautinį lygį. Jos jungia šimtametes tradicijas su moderniomis technologijomis. Vokietijos mokslą garsina ir faktas, kad beveik kasmet Vokietijos arba joje dirbantys kitų šalių mokslininkai yra nominuojami Nobelio premijai. Pagrindiniai aukštojo mokslo laipsniai, kaip bakalauras, magistras; studijos anglų kalba, galimybė kaupti kreditus, patogi atsiskaitymo forma, sąlygos keisti studijų profilį, pereiti iš vienų studijų į kitas pateikia užsienio studentams plačią pasirinkimo galimybių skalę.
Vokietijoje šiuo metu yra per 320 aukštųjų mokyklų (universitetų, aukštųjų profesinių mokyklų, bendrojo lavinimo aukštųjų mokyklų, aukštųjų muzikos ir meno mokyklų). Daugiau nei 13 000 specialybių suteikia galimybę įgyti beveik kiekvieną norimą specializaciją. Pradedantysis gali rinktis iš daugiau nei 5 000 bakalauro studijų dalykų. Visos valstybinės aukštosios mokyklos yra atviros visų tautų studentams. Mokslas yra nemokamas, nebent studentas nuspręstų pasirinkti privatų universitetą. Rekomenduojama prieš stojant išsiaiškinti, ar tikrai pirminės studijos pageidaujamoje aukštojoje mokykloje (universitete) yra nemokamos. Pasitaiko ir tokių atvejų, jog aukštojo mokslo įstaigose galioja semestro mokestis (rinkliava) – 500 eurų.
Vokietijoje galima studijuoti dalykus, kokie Lietuvoje apskritai nedėstomi, kaip egiptologija, Japonijos teisė, IT apsaugos vadyba. Pasirinkimo galimybės yra nepalyginamai didesnės nei Lietuvoje. Tačiau Vokietijos Federacinė Respublika (VRF) yra sudaryta iš 16 federacinių vienetų (žemių), todėl to paties dalyko studijos skiriasi kiekvienoje žemėje, kadangi švietimo ir mokslo reguliavimas priklauso federalinės žemės (vok. Land) kompetencijai. Tos pačios žemės universitetuose gali būti didelių skirtumų dėl studijų turinio, egzaminavimo tvarkos, reikalavimų.
VFR pagrindinė studijų kalba yra vokiečių. Nors yra nemažai tarptautinių studijų programų ir anglų kalba. Studijos 2 kalbomis taip pat nėra retenybė. Vis daugiau aukštųjų mokyklų siūlo taip vadinamas „tarptautines studijas“ anglų kalba, taip palengvindamos užsieniečiams studijų Vokietijoje pasirinkimą. Programose yra numatytas ir vokiečių kalbos dėstymas. Šiuo metu yra nemažai studijų programų, skirtų anglakalbiams studentams. Pavyzdžiui, tarptautinis verslas, inžinerija, tarptautinė vadyba, logistikos studijos, informacinės technologijos, taikomoji chemija, ekonomika, verslo administravimas ir informatika bei dar daugelis kitų. Vokietijoje per 4,5 metų įmanoma gauti magistro laipsnį. Tačiau tai tik galimybė. Daug studentų studijuoja ir dirba, todėl studijų pabaiga gali nusitęsti netgi per keliolika semestrų.
Prieš studijas Vokietijoje siūloma nusipirkti tokias klasikų knygas ir veikalus lietuviu kalba, kokių tikrai reikės. Tai taikytina, kalbant apie socialinius mokslus (politologija, psichologija, sociologija, ekonomika), humanitarinius mokslus (filosofija, teologija) ir netgi gamtos mokslus. Verta pasidomėti, kokie vertimai yra išleisti lietuvių kalba, kadangi vadovėliai Vokietijoje kur kas brangesni.
Nuo 1998 metų Lietuvoje išlaikytų brandos egzaminų rezultatai pripažįstami Vokietijoje, todėl pagal juos leidžiama tiesiogiai stoti į Vokietijos aukštąsias mokyklas. Tiesa, reikalaujama pakankamas vokiečių kalbos žinias įrodančio dokumento. Jei mokyklos baigiamieji egzaminai laikyti prieš 1998 metus, Vokietijos universitetas gali pareikalauti laikyti stojamuosius egzaminus arba prieš tai lankyti studijų kolegiją. Išsamesnės informacijos gausi pačiose aukštosiose mokyklose. Tik reiktų nepamiršti, kad studijoms vokiečių ar anglų kalba reikia išlaikyti atitinkamą testą.
Užsieniečiai, stojantys į Vokietijos aukštąsias mokyklas ir norintys išlaikyti kalbos egzaminą Lietuvoje, gali rinktis: Goethe's institutas Vilniuje du kartus per metus rengia Centrinį aukštesniosios pakopos egzaminą (Zentrale Oberstufenprüfung ZOP), kurį pripažįsta Vokietijos aukštosios mokyklos kaip kalbos žinių, būtinų studijoms, patvirtinimą. Išsamesnę informaciją apie egzaminus rasi Goethe's instituto tinklalapyje.
Taip pat galima laikyti vokiečių kalbos egzaminą ir gauti Vokietijos aukštosiose mokyklose pripažįstamą kalbos egzamino pažymėjimą „TestDaF“ (vokiečių kalbos kaip užsienio kalbos testas).
Mes nusprendėme pakalbinti merginą, krimtusią mokslus viename iš Vokietijos universitetų. Elena magistrantūros studijas HTW (Hochschule fuer Technik und Wirtschaft Berlin). Ji tarptautinio verslo studijas anglų kalba Vokietijos sostinėje Berlyne nusprendė pasirinkti po to, kai dar studijuodama Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) dalyvavo Erasmus programoje ir išvyko į Vokietiją. FH Stralsund universitete praleisti du semestrai paliko merginai labai gerą įspūdį, todėl dar tada Elena nusprendusi, kad magistrą būtinai studijuos Vokietijoje. Tačiau pasirinko studijuoti HTW Berlin, o ne FH Stralsund, mat čia studijos nemokamos, taip pat šį universitetą jai rekomendavo draugas. Elena pasakojo, jog su dokumentais neturėjo jokių problemų. „Paštu išsiunčiau visus reikalingus įstojimui dokumentus: bakalauro diplomo kopiją, rekomendacinius laiškus, gyvenimo aprašymą, anglų kalbos žinias patvirtinantį dokumentą“, – sakė mergina.
„Bakalaurą baigiau VGTU. Po Erasmus programos likau labai nusivylusi studijomis VGTU, nes supratau, kad daugiausiai buvome mokomi tik teorijos (ir tai pasenusios), per dažnai dalykai buvo bendri (ir gražiais pavadinimais), taip ir neįsigilinant į kažką daugiau, dažnai studentai vertinami ne pagal turimas žinias, bet pagal lankomumą. Taip pat nesugebantys ar nenorintys mokytis studentai dėstytojų buvo „tempiami“ iki bakalauro pabaigos, rašant jiems penketus“, – patirtimi dalinosi Elena.
Mergina, paklausta, kodėl studijuoti užsienyje verta labiau nei Lietuvoje, atsakė, jog bent jau ekonomikos/vadybos srityje studijų programų kokybė yra daug geresnė. Dėstytojai pateikia mažai teorijos, studentai daugiau verčiami patys galvoti, analizuoti ar rinkti informaciją. Visuomet sekama naujausia informacija rinkose, pateikiami naujesni nei metų senumo duomenys...
Elena sakė, jog anglų kalba studijuojant nebuvo problema: „Mūsų studijų programos dėstytojai labai mėgsta projektus. Pirmame semestre neturėjau nei vieno individualaus darbo. Kadangi grupėje studijuoja žmonių iš skirtingų pasaulio valstybių, kiekvieno išsilavinimas ir supratimas, pavyzdžiui, kaip reikia ruošti prezentaciją ar rašyti referatą, skiriasi. Tai sukelia šiek tiek sunkumų. Ir dėstytojai visada vertina visą grupę, o ne atskirus jos narius“, – studijų ispūdžiais dalinosi Elena.
Vokietijoje studijuojanti mergina pasakojo, jog trumpoms pramogoms laiko rasdavo. Berlynas – didelis miestas, kuriame kas savaitę vyksta įvairūs renginiai, be to, yra daugybė vietų: pilys, dvarai, muziejai, laisvalaikio centrai, kurias galima aplankyti. Visgi Elena savo biudžetą planuoja labai griežtai. „Buvau nusistačiusi sumą, kurią galiu išleisti per mėnesį, ir neleisdavau sau jos peržengti. Vokietijoje maistas ir būstas palyginti pigus. Dirbti neteko, bet tik dėl studijų tvarkaraščio ir laiko trūkumo“, – pasakojo ji.
Milena Puchova
