Mitas apie Kalėdų Senelį priskiriamas gerajam melui, teikiančiam vien teigiamas emocijas. Bet ar išties vaikams reikia Kalėdų Senelio? Gal jiems užtektų tik dovanų? Skirtis su vaikyste sunku. Dar sunkiau – su mylimais vaikystės simboliais, su pasakomis, kurios jau niekada nebegrįš: juk jau žinome, kad šiame pasaulyje stebuklų nebūna. Ir vis dėlto kartais taip norisi patikėti pasaka. Bent vienai dienai. Ar vienai nakčiai – Kalėdoms, kartu su vaikais sulaikius kvėpavimą laukti mylimiausio pasakų personažo – Kalėdų Senelio. Galbūt todėl beveik visi tėvai visais įmanomais būdais skatina savo vaikus kuo ilgiau juo tikėti, visai nenori išrėžti savo atžaloms paprastos tiesos, kas gi iš tikrųjų deda dovanas po eglute. Ir vis dėlto anksčiau ar vėliau dauguma mamų ir tėčių susidurs su dilema: atskleisti vaikui tiesą, ar gramzdinti gilyn į melą?
Tikėti stebuklais sveika
Pasakos laukimas, nuojauta, kad troškimai išsipildys ir... paprastas, žemiškas godumas (kuo daugiau duoda – tuo daugiau norisi) – visi šie jausmai glūdi kiekvieno vaiko širdelėje. Pasakaitė apie Kalėdų Senelė padeda jam suvokti, kad net ir ne patys geriausi jausmai, kaip antai materialių dovanų troškimas, turi teisę egzistuoti. Patenkindamas savo fantazijas ir savo godumą augantis vaikas mokosi juos kontroliuoti.
Kol vaikas pats nori tikėti Kalėdų Seneliu – neatimkite šio malonumo. Kad šis tikėjimas teikia daug džiaugsmo – ne paslaptis. Bet ar žinojote, kad tikėti Kalėdų Seneliu – sveika?
Pasak psichologų, tikėjimas Kalėdų Seneliu labai teigiamai veikia besivystantį vaiko simbolinį pasaulio suvokimą, vaizduotę, kūrybinį mąstymą. Jei jūsų vaikas užduoda konkrečių klausimų, kaip, antai „Kaip Kalėdų Senelis suspėja aplankyti visus vaikus? Kodėl jo balsas toks panašus į dėdės Dariaus? Koks Kalėdų Senelio paltas tikresnis – raudonas ar mėlynas?“, būtinai pateikite savą atsakymo versiją, priimtiną jūsų vaikui. Sugalvoti įdomų atsakymą šiuo atveju nereiškia pameluoti. Tebus tai tiesiog jaukus, mielas kalėdinis pokalbis, Kalėdų pasakos dalis.
Skatinti tikėjimą stebuklu ragina ir pediatrai. Pasakos ir šventės pojūtis naudingas vaiko sveikatai – jis suteikia daugybę teigiamų emocijų. O kas gi geriau už Kalėdų Senelio laukimą sukurs šventinę nuotaiką namuose? Dovanos laukimas virsta kuo puikiausiu imunostimuliatoriumi: gavus dovaną vaiko organizme išsiskiria hormonai, kurie stimuliuoja imuninę sistemą, teigiamai veikia jo psichiką ir nervų sistemą. Tuo pačiu svarbu suvokti, kad svarbiausia – ne dovanų kiekis, o būtent šventės ir pasakos nuojauta.
Kalėdų Senelis – toks, kokio reikia
Kalėdų Senelis – ne tik pramoga, bet ir kuo rimčiausia aiškinimų sistema. Kiekvienoje šeimoje ji – individuali. Juk ir vaikai visi skirtingi, vadinasi ir pasakas jie supranta savaip. Psichologai linkę išskirti 2 pagrindinius vaikų mąstymo tipus – logikus ir svajotojus. Jei jūsų vaikas puikiai išmano gamtos dėsnius ir atsisako tikėti, kad žaislas gali miegoti, o gyvūnas – kalbėti, be jokios abejonės, jis – mažasis logikas. Taigi jei nesiliausite jam tvirtinusi, jog Kalėdų Senelis egzistuoja, nors jis jau liovėsi šiuo personažu tikėjęs, vaikas tai supras kaip melą. O melą jis priims labai negatyviai, tad rizikuosite prarasti vaiko pasitikėjimą jumis. Jei šis mąstytojas jau spėjo surasti svarių įrodymų, jog Kalėdų Senelio nėra – neišsisukinėkite ir paaiškinkite jam, jog tai – viena gražiausių Kalėdų tradicijų, tad, jei jis neprieštarauja, dovanėlės ir toliau bus dedamos po egle ir vadinamos Kalėdų Senelio dovanomis. Jei vaikas jau pakankamai didelis – suskubkite jam paaiškinti, jog demaskuoti Kalėdų Senelio mitą labai nemandagu, tad girdint jaunesniems draugams ar giminaičiams tiek suaugusieji, tiek jis pats turėtų laikytis savotiško kalėdinio kodo ir neišduoti tikrųjų dovanotojų. Visai kitaip elgsis vaikai svajotojai. Jie dievina pasakas. Todėl ir tikėjimą Kalėdų Seneliu vertėtų jiems palaikyti kuo ilgiau. Ir ne tik palaikyti, bet ir stengtis sukurti iliuziją, jog viskas tikra. Pavyzdžiui, nepraleiskite progos drauge su vaiku parašyti laišką Kalėdų Seneliui ar prie laukujų durų padaryti snieguotų pėdsakų. Net jau nebetikintis Kalėdų Seneliu vaikas džiūgaus šiomis paslaptingomis užuominomis ir... veikiausiai širdies gilumoje vis dar tikės stebuklu: „O gal vis dėlto?..“ Kalėdiniai keblumai Tiesa, palaikant tikėjimą Kalėdų Seneliu veikiausiai neišvengsite ir tam tikrų sunkumų. Pavyzdžiui, vaikas jo paprašys labai brangios dovanos, motyvuodamas tuo, jog tėvai šio daikto niekada nenupirks, o štai gerasis Senelis dalina dovanas nemokamai. Tokiu atveju teks paieškoti kuo priimtinesnio paaiškinimo, kodėl Kalėdų Senelis vis dėlto tikriausiai neišpildys šio noro. Pavyzdžiui, kad Kalėdų Senelis taip pat turi nustatytą ribą, kokias dovanas gali atnešti – juk dovanėlių trokšta visi vaikai. Patartina formuoti neegoistišką požiūrį, jog kalėdinės dovanos – ne tik jam, kitiems taip pat reikia dėmesio, šilumos ir staigmenų. Ir nepamirškite, kad vaikai visada būna šiek tiek gudresni, nei atrodo jų tėvams. Todėl nenustebkite netikėtai sužinoję, jog jūsų vaikas tik apsimetė tikįs Kalėdų Seneliu vien tam, kad galėtų rašyti jam laišką ir prašyti konkrečios dovanos, kurios tėvai neišgali jam nupirkti. Kalėdos – stebuklų metas, tad krutinkite savo fantaziją ir ieškokite diplomatinių keblių klausimų sprendimo kelių.
