Prasidėjo projektas, jungiantis miesto ir kaimo jaunimą

Marijampolėje vyko projekto „Išplėsk galimybes“ pirmasis mokomasis susitikimas. Suburta projekto dalyvių komanda iš Marijampolės regiono kaimiškų vietovių, mokėsi apie nevyriausybinių organizacijų steigimą, jų juridinių formų skirtumus ir privalumus, dirbdami grupėse rinkosi sau tinkamas nevyriausybinių organizacijų formas. Susitikime buvo pristatomi organizacijų finansavimo šaltiniai bei kuriami ir įgyvendinami projektai. „Idėja parengti šį projektą kilo stebint susidariusią situaciją: šiuo metu galima rasti informacijos apie daugiau nei dvi dešimtis Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio ir Kazlų Rūdos savivaldybėse veikiančių jaunimo organizacijų. Tačiau visų šių organizacijų vykdoma veikla apsiriboja miesto ribomis. Trūksta informacijos apie veikiančias jaunimo organizacijas, bendruomenes ar vietos veiklos grupes kaimiškose savivaldybių vietovėse“, – sakė projektą įgyvendinančios asociacijos „Neribotų galimybių fondas“ prezidentė Vaida Kelerytė. Teisininkė Irma Gudžiūnaitė, dirbanti LR Teisingumo ministerijoje Teisės sistemos departamento vyriausiąja specialiste, pristatė skirtumus tarp nevyriausybinių organizacijų juridinių formų bei surengė diskusiją kokią formą verta pasirinkti. Antroje dienos dalyje projekto dalyviai burtų keliu ištraukę pagal išgalvotas charakteristikas sukurtus vaidmenis, dirbdami grupėse bandė juos derinti ir steigė organizacijas pagal susidariusias komandas ir aplinkybes. „Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria nevyriausybinės organizacijos, tai apibrėžimo nebuvimas, kuris klaidina tiek pačių organizacijų atstovus, tiek sukelia sunkumų ieškant veiklos finansavimo šaltinių“, - į klausimą kuomet atsiranda poreikis steigti organizaciją atsakė I. Gudžiūnaitė. Neretai jauniems žmonėms pritrūksta kompetencijos ar ryžto savo idėjoms įgyvendinti, pasigendama informacijos, kur galima kreiptis, norint realizuoti galvoje seniai kirbančią idėją. Pasak, Marijampolės savivaldybės finansų ir biudžeto departamento vyresniojo specialisto Rolando Krupinsko, valstybės institucijos gali ir nori pagelbėti jauniems lyderiams įgyvendinti savo idėjas: „Savivaldybė užtikrina priemonių prieinamumą, kurios nukreiptos į jaunų žmonių tobulėjimą, treti metai iš eilės didinamas Jaunimo užimtumo programos fondas –tai parodo savivaldybės tarybos palaikymą jaunimo užimtumo skatinimui“ – sakė R. Krupinskas. Vaida Kelerytė susitikime pristatė narystės Europos Sąjungoje teikiamus privalumus. Kaip vertino ji, ES skatina svarbiausių Europos jaunimo politikos prioritetų įgyvendinimą: jaunimo užimtumą, socialinę įtrauktį, sveikatą ir gerovę, tačiau tarp kaimo ir miesto organizacijų neegzistuoja ryšiai, todėl kaimiškos organizacijos nėra įtraukiamos į jaunimui aktualų dialogą tarp organizacijų, miesto bendruomenės ir savivaldos bei ES institucijų. „Sumažinus socialinę atskirtį tarp miesto ir kaimo jaunimo, galime prisidėti prie tokių neigiamų reiškinių prevencijos kaip jaunimo nedarbas, kaimų nykimas ar emigracija. Todėl pagrindinis projekto tikslas – surasti ir išugdyti kaimo vietovių jaunimo lyderius, kurie būtų pasirengę dirbti su jaunimu ir imtis iniciatyvos kaimiškose vietovėse taip prisidėdami prie jaunimo situacijos gerinimo“ – komentavo V. Kelerytė Antrajame susitikime, kovo mėnesį bus surengti mokymai temomis - savanorystė ir aktyvus dalyvavimas – kurie neatsiejami nuo jaunimo organizacijų veiklos.