Šiuo metu Lietuvoje yra apie 54 savivaldybių vaikų globos namų, 7 valstybiniai vaikų globos namai, 21 nevalstybiniai vaikų globos namai, 4 socialinės globos namai vaikams su negalia bei 47 šeimynos. Remiantis socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2011 metais 701 vaikas, augantis globos namuose, sulaukė pilnametystės, kuomet globos namus tenka palikti. Kas laukia globos namų auklėtinio?
Savarankiško gyvenimo pradžia
Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, pasibaigus nustatytai globai dėl pilnametystės, valtybė moksleiviui skiria 75 bazinių socialinių išmokų dydžio (9750 Lt) vienkartinę išmoką įsikurti. Jeigu asmuo toliau mokosi pagal bendrojo lavinimo, profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą, papildomai kas mėnesį mokama 520 Lt globos išmoka, iki asmeniui sukanka 24 metai.
Gaunantis globos išmoką asmuo taip pat turi teisę gauti socialinę stipendiją arba stipendiją pagal mokymosi rezultatus. Jeigu asmuo išlaikomas, t.y. nemokamai gauna nakvynę ir maistą mokyklos bendrabutyje, jam skiriama 2 MGL dydžio (260 Lt) mėnesinė išmoka.
„Palikę globos namus globotiniai susiduria su daugybe sunkumų. Nemaža dalis jų nežino kur kreiptis dėl paramos ar socialinio būsto nuomos, kaip teisingai paskirstyti pinigus, užpildyti dokumentus, kaip siekti tolesnio išsilavinimo. Paaugliams trūksta žinių apie tai, kur reiktų kreiptis iškilus sunkumams dėl nedarbo, gyvenamosios vietos, skurdo, pašalpų, teisinių problemų", – situaciją komentuoja Vilniaus Pedagoginės Psichologinės Tarnybos (VPPT) vadovė Vida Roma Pivorienė. – Dėl psichosocialinio prisitaikymo ir socialinės apsaugos sistemos spragų, globotiniams trūksta aiškaus savo gyvenimo įsivaizdavimo modelio. Ryškėja vertybių, tradicijų ir gyvenimiškų įgūdžių stoka.“
„Pagalba padedanti jaunuoliams prisitaikyti gyventi išėjus iš globos namų šiuo metu nėra pakankama visoms iškylančioms problemoms išspręsti, be to, ne visi jaunuoliai gali ja pasinaudoti. Valstybiniam lygmeny tokios pagalbos praktiškai nėra. Džiugina tai, kad šias problemas padeda spręsti nevyriausybinės organizacijos“, – V.R.Pivorienė.
Sudėtinga adaptacija
„Šiuo metu viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria vaikų globos namų auklėtiniai – savarankiško gyvenimo pradžia ir profesinės karjeros planavimas. Skiriama finansinė parama įsikūrimui yra nepakankama gyvenimo pradžios užtikrinimui, apgyvendinimo ir įsikūrimo klausimų sprendimui“, – Aurelija Zacharevičienė, VPPT atstovė.
“Pradėdami savarankišką gyvenimą paaugliai susidūria su daugybe naujų sunkumų. Jaunuoliai pradeda suvokti, kiek daug jiems reikia pagalbos, paramos, palaikymo. Dauguma stokoja pasitikėjimo savimi, kas dar labiau sunkina iškilusių gyvenimo problemų sprendimą", – V.R. Pivorienė.
Rasa Dičpetrienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ atstovė, taip pat pastebi, kad vaikams labiausiai trūksta pagalbos pasirenkant ateities profesiją, dėl savęs pažinimo įgūdžių stokos.
Oficialios informacijos apie tai kaip šiems vaikams sekasi pirmais, antrais ar po penkerių savarankiško gyvenimo metų – nėra. Tačiau, pasak Rasos Dičpetrienės, adaptacija yra labai sunki. Vaikų namų auklėtojos dažniausiai palaiko ryšius su pilnametystės sulaukusiais globotiniais, tačiau nėra oficialios valstybinės tarnybos, kuri šiuos jaunus žmones globotų.
Pagalba turi atsakinga
Pasak organizacijos „Kitas variantas“ atstovo Tomo Kaulinsko, vaikams reikalinga ne vien materialinė parama. „Neužtenka vežti į globos namus dėžes saldainių ir žaislų – iš jų ten esantiems vaikams mažai naudos. Reikia padėti vaikus ugdyti, bei suprasti, kad nepakanka aplankyti globos namų vieną kartą metuose – per Kalėdas. Reikia skirti daug daugiau dėmesio ir laiko. Ir tai gali padaryti kiekvienas iš mūsų“, – T. Kaulinskas.
Vilniaus Psichologinės Pedagoginės Tarnybos atstovės nurodo, kad šiems jaunuoliams labiausiai būtinas savęs pažinimo, gyvenimo įgūdžių bei savarankiškumo ugdymas. Taip pat privalo būti suteikta psichologinė pagalba, galimybė konsultuotis profesinės karjeros klausimais.
“Globotiniams trūksta galimybės pasitarti, pasikalbėti su labiau patyrusiu, išmanančiu suaugusiuoju apie savo esamą situaciją, gyvenimo planus, pamodeliuoti gyvenimo situacijas įvairiais klausimais. Tame tarpe ir profesijos pasirinkimo bei asmeninio gyvenimo srityje. Vaikai, augantys šeimose šią galimybę gauna iš savo artimųjų. Jaunuoliams išėjus iš globos įstaigos, darbuotojai nebegali skirti tiek daug dėmesio, kiek anksčiau. Be to nemažiau svarbus suaugusiojo išsakytas padrąsinimas, palaikymas, psichosocialinė parama. Globos namuose užaugę jaunuoliai, neretai patiria neigiamą, net kritišką aplinkinių požiūrį į juos, todėl dažnai išgyvena nereikalingumo ir atstūmimo jausmą, o tai įtakoja jų socialinį pasyvumą", – V. Pivorienė.
Kadangi socialinių paslaugų skirtų globos namus palikusiems yra mažai, neretai jaunuoliai nesugeba savarankiškai tvarkyti asmeninių finansų, paskirstyti išlaidų.
“Apmaudu, kad mūsų visuomenėje materiali parama yra kur kas labiau suprantama, nei psichologo ar socialinių bei profesinių igūdžių lavinimo", – R. Dičpetrienė.
Gyvendami vaikų globos namuose vaikai nesirūpina daugeliu dalykų - maistu, drabužiais, laisvalaikio organizavimu. Todėl neišmoksta kaip tvarkytis su paprastais kasdieniniais rūpesčiais. Pasak V.R. Pivorienės, tam, kad vaikas visada jaustųsi atsakingu už savo poelgius, reikia ugdyti gebėjimą priimti sprendimus bei vystyti atsakomybės jausmą.
“Svarbu, kad būtų ugdoma savigarba, gebėjimas pažinti ir įvertinti savo asmenybės stipriąsias ir silpnąsias puses. Nemažiau svarbūs yra bendravimo įgūdžiai, kurie leidžia užmegzti ir išlaikyti draugiškus ryšius su aplinkiniais. O taip pat, gebėjimas spręsti konfliktus, kritinis bei kūrybinis mąstymas", – V.R. Pivorienė.
Duoti „meškerę“, o ne „žuvį“
Šių metų vasario 20 dieną startavo socialinis projektas „PATS“. Projekto tikslas – padėti vaikų namų globotiniams - abiturientams - pasirengti savarankiškam gyvenimui už vaikų namų ribų, kuomet jie pirmą kartą taps iš tikrųjų savarankiški, tačiau kartu ir turės pasikliauti vien tik savo pačių jėgomis. “PATS" skatins jaunuolių iniciatyvumą, atkaklumą ir pasitikėjimą savimi. Iniciatoriai siekia išmokyti globos namų auklėtinius drąsiai reikšti savo nuomonę, nuosekliai siekti tikslų bei nori, kad vaikai patikėtų, jog idėjus pastangų – įmanoma viskas. Projektas tikisi išmokyti jaunus žmones prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir ateitį nepriklausomai nuo praeities.
„Svajoju. Ruošiuosi. Įgyvendinu" konkurse kviečiami dalyvauti visi 10-12 klasių moksleiviai gyvenantys globos namuose. Organizatoriai nori, kad kiekvienas vaikų namų auklėtinis bent kelias minutes pagalvotų apie savo savarankiško gyvenimo ateitį, paimtų pieštuką ir popieriaus lapą bei parašytų laišką apie tai kaip ir kokių tiklsų sieks. Tokiu būdu parodydamas, kad yra pasiruošęs bendrauti su išoriniu pasauliu ir prisiimti atsakomybę už savo ateitį. Socialinės akcijos priemonės bus skirtos padėti atkakliausiems siekti savo tikslų. Likusius, tikimasi, įkvėpti pasitikėjimo, ryžto ir atsakomybės.
“Iš žmonių, dirbančių su vaikų namų auklėtiniais sužinojome, kad dažniausiai pagalba suteikiama įvairiausių daiktų, kultūrinių programų, net ir seminarų pirkimu. Tiksliau - duodama, duodama, duodama. Šitokiu būdu, nejučia, vaikus pripratiname gauti. Jie taip įpranta gauti, kad pamiršta pačių atsakomybę už savo ateitį. Baisiausia tai, kad šitaip duodami juos auginame iki pilnametystės, o po to, vos pabaigus mokyklą, paliekame likimo valiai. Jaunas žmogus lieka visuomenėje vienas. Tuomet, išskyrus valstybės numatytą simbolinę paramą, kurios neužtenka pragyventi, jaunuoliui jau niekas nieko nebeduoda. Tenka rūpintis pačiam, o įgūdžių pasirūpinti savimi neužtenka. Visuomenė jaunam žmogui nepažįstama, jis jaučiasi tarsi butų atvykęs į svetimą šalį, kurioje nežino kaip elgtis, o ir paklausti nėra ko. Mano nuomone, dabartinės labdaros tradicijos yra ydingos ir daro daugiau žalos negu naudos. Todėl ir kilo mintis suorganizuoti akciją, kuri skatintų jaunus žmones pamąstyti apie savo ateitį, pagalvoti kokiais konkrečiais būdais galima pasiekti savo tikslų. Imti likimą į savo rankas, nepriklausomai nuo praeities, drąsiai pradėti gyventi gyvenimą savarankiškai. Esu įsitikinusi, kad geriausia pagalba yra ta, kuri skatina tapti nepriklausomu nuo pagalbos. Socialinio projekto “PATS„ tikslas – padėti jaunuoliams pradėti veikti savarankiškai, tam, kad vėliau tuos pačius įgūdžius galėtų naudoti patys, be mūsų pagalbos. Ypatingai svarbus projekto siekis - pabrėžti savarankiškumo bei iniciatyvumo skatinimo svarbą prieš materialią bei pasilinksminimų pagalbą, kuri šiandien jau tampa žalinga“, – Eglė Grėbliauskaitė, socialinio projekto “PATS" ambasadorė.
Organizacijos „Kitas variantas“ atstovo Tomo Kaulinsko nuomone, tokia iniciatyva yra labai teigiama. “Lietuvoje dar labai nedaug brandžių organizacijų, kurios dalintų „meškeres. Tokių projektų labai reikia", – mano T.Kaulinskas.
VPPT taip pat remia šią iniciatyvą ir yra pasiruošusi bendradarbiauti įgyvendinant projektą. “Projektas prisidės sprendžiant globos įstaigose gyvenančių vaikų problemas, skatins jaunuolius būti aktyvesniais, labiau atsakingais už savo ateitį, padės optimistiškiau ir realiau galvoti bei planuoti gyvenimą", - V.R.Pivorienė.
Socialinis projektas „PATS“ – ir lietuvių išeivių iniciatyva
4 vaikų mama Eglė Grėbliauskaitė pasakoja, kad projekto idėja gimė, kuomet vienas iš lietuvių išeivių organizacijos “PiBox„ įkūrėjų Tomas Rimkus paprašė padėti suorganizuoti Kalėdinį renginį vaikų globos namams. “Tuomet pagalvojau, ko labiausiai norėčiau savo vaikams, jei jie būtų tokioje stuacijoje. Šiuo metu jau yra vykdoma daugybė labdaros akcijų globos namams, kurios susijusios su materialinėmis gerybėmis. Nesu tikra, ar tai ugdo stiprias asmenybes. Nuoširdžiai manau, kad daugeliu atveju tai - žalinga. Todėl nutarėme imtis tokios pagalbos, ir tokiai amžiaus grupei, kurios labiausiai trūksta bei kuri ilgalaikėje perspektyvoje bus labiausiai naudinga vaikams“, – teigia E.Grėbliauskaitė.
Projekto atstovai mano, kad jaunuoliams yra labai svarbus saugumo jausmas. Svarbu jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais. Taip pat svarbu, kad jaunuoliai suprastų, jog jie yra šios visuomenės kūrėjai. Reikalinga formuoti atsakomybę už savo gyvenimą ir veiksmus. Globos namų auklėtiniai, deja, šio suvokimo negauna. “Dažnai vaikai mano, kad visuomenė yra jiems skolinga ir privalo duoti. Atsakomybė dėl tokios situacijos ir tenka visuomenei. Nematau priežasčių, kodėl vaikai, gyvenantys globos įstaigose, negali augti drąsūs. Tai priklauso tik nuo mūsų pačių, nuo globos namų darbuotojų požiūrio, nuo atsakingo požiūrio į labdarą, nuo švietimo sistemos pilnavertiškumo. Būtina skatinti gebėjimą kelti sau tikslus ir jų siekti", – teigia E.Grėbliauskaitė.
Pradėję organizuoti projektą “PATS„, iniciatoriai ilgai netruko rasti bendraminčių. Projektas bendradarbiauja su organizacijomis “Gelbėkit vaikus„, “Augink atsakingai„, “Kitas variantas„. Prie akcijos taip pat prisideda tokios rinkos lyderės kaip “Publicum„, “Primum Esse„ bei kiti. Organizatoriai tikisi, kad prie iniciatyvos duoti “meškerę“, o ne “žuvį„ prisidės didelius labdaros pajėgumus turintys fondai. Vienas iš projekto “PATS“ tikslų yra paskatinti visuomenę pamatyti jau tradicinėmis tapusių labdaros formų tiekiamą žalą.
Ne tik vaikų namų auklėtiniams
Projekto “PATS" organizatoriai taip pat mano, kad galimybė padėti kitam yra didelė vertybė, o prasminga veikla ypatingai nulemia žmogaus laimės suvokimą. Dėl šios priežasties projektas yra naudingas ne tik vaikų namų auklėtiniams, bet ir savanoriams, kurie, padėdami tobulėti vaikams, tobulės patys.
Socialinis projektas “PATS" maloniai kviečia visus, norinčius prisidėti, susisiekti elektroniniu paštu [email protected] arba telefonu 8 686 515 41.
Alma BIRBILAITĖ
