Priėmus naująjį švietimo įstatymą, bene daugiausiai diskusijų kelia šalies mokyklų tinklo optimizavimo klausimas. Jis aktualus ne tik nedidelėse gyvenvietėse, kur uždaromos mažos mokyklos, bet ir didmiesčiuose, kur raginimas „susimažinti“ atsiliepia itin skaudžiai tiek mokyklų darbuotojams, tiek ir patiems moksleiviams.
Antradienį sostinės Naujininkų vidurinėje mokykloje vyko netradicinė akcija – kelios dešimtys moksleivių mokyklos kieme sudėliojo gyvą figūrą – užrašą „Mes už mokyklą“. Taip moksleiviai išreiškė savo pasipiktinimą dėl būsimos pertvarkos, mat mokyklos bendruomenė neseniai gavo raštą, kad nuo kitų mokslo metų mokykloje nebus formuojamos 11 ir 12 klasės. Ši žinia sukėlė šoką ne tik pedagogams, bet ir mokyklą lankantiems moksleiviams: įstatymo numatytasis terminas pasibaigia po poros metų, bet tokia valdininkų skuba buvo netikėta.
Direktorius: mokykla nėra našta miestui
Mokyklos direktorius Gediminas Urbonas kalbėdamas apie surengtą akciją naujienų portalui Balsas.lt sakė: „Tokia iniciatyva yra pačių moksleivių. Džiugu, kad vaikai surengė tokią akciją, jog atkreiptų dėmesį į susidariusią situaciją. Naujajame švietimo ir mokslo įstatyme apibrėžta, kad iki 2015 metų turi nelikti vidurinių mokyklų, mes su mokyklos bendruomene esame aptarę ir priėmę sprendimą, kad nuo minėto laikotarpio Naujininkų vidurinė mokykla taps pagrindine. Čia viskas suprantama ir mokyklos bendruomenė dėl to nesiima žygių prieš įstatymus, tačiau kaip 1973-aisiais įkurtos mokyklos bendruomenė mes turime šiokių tokių svajonių: kai mokykla buvo įkurta, pirmus pora metų joje nebuvo baigiamųjų klasių, tad jei ateinančius dvejus metus turėtumėme abiturientų klases, tai vidurinės mokyklos istoriją užbaigtume sulig 40-tąją laida.“
Direktoriaus teigimu, stebina tai, jog dažnai viešumoje deklaruojamos nuostatos, kad jaunimui reikia sudaryti draugišką aplinką ir negalima jo kaip nors traumuoti, realybėje įgauna visai kitas formas: „Kaip toks požiūris dera su tuo, kai gegužės pradžioje atsiunčiami tokie dokumentai. Kodėl negalima leisti pabaigti šią mokyklą dar dviems moksleivių kartoms, neardyti bendruomenės ir negriauti santykių. Mūsų mokykla šiame rajone – vienintelė lietuviška, o svarbiausia tai, kad mes labai rūpestingai tvarkome savo buhalteriją ir pagal moksleivio krepšelio finansavimo metodiką, išsilaikome iš gaunamų lėšų. Net ir turėdami tas dvi klases, nesame miestui nuostolingi.“
G. Urbonas teigė suprantantis, kad tinklo optimizacija būtina, bet abejojo, ar tokia skuba duos daugiau naudos nei žalos. „Kyla įtarimų, kad taip skubama siekiant užpildyti vietas gimnazijoje, kuriose klasės nėra visiškai sukomplektuotos.“
Mokyklos vadovas taip pat pridūrė, kad kitos gimnazijos norės priimti veikiausiai tik gerai besimokančius mokinius, o ir patiems mokiniams kils daug nepatogumų: „Kalbame ne tik apie adaptaciją naujoje aplinkoje, juk reiks nuvažiuoti iki kitos mokyklos, tam teks sugaišti daugiau laiko – o pakeliui teks praeiti pro savo mokyklą“.
Atleidžiamų mokytojų išeitinėms – 50 tūkst. litų
Į klausimą, kaip toks pasikeitimas paveiks mokyklos bendruomenę, G. Urbonas kalbėjo: „Kol kas tiksliai prognozuoti sunku, galima grandininė reakcija, mat dalis tėvų, žinodami, kad vaikai šios mokyklos nebaigs, gali jau devintokus pervesti į kitą mokyklą. Prarasime apie 100 moksleivių ir su kai kuriais kolegomis pedagogais taip pat turėsime atsisveikinti. Paskaičiavome, kad išeitinėms išmokoms mokytojams reikės apie 50 tūkst. litų.“
Mokyklos vadovo teigimu, nors miestui tokia mokykla ir atrodo kaip lašas jūroje, bet šie pinigai gali būti panaudoti racionaliau.
Prašymas – „natūraliai numirti“
„Įstatymas juk apibrėžia vidurinių mokyklų egzistencijos datą, tad jei mokykla finansiškai išsilaiko, tai mokyklos bendruomenė nesupranta, kodėl dabar tai reikia daryti? Mūsų prašymas – kuklus: siekiame, kad būtų atsižvelgta į bendruomenės pageidavimą, kaip aš juokauju, „natūraliai numirti“, – sakė mokyklos vadovas.
