Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Žvejoti vėjažuves atvyko iš visos Lietuvos
Sutrūkčioja vandenyje esanti plūdė ir žaibiška reakcija – meškeriotojas nuo Palangos tilto jau traukia laimikį savęs link. Ant kabliuko blaškosi ir palikti Baltijos jūros nenori unikali vandenų gyventoja – vėjažuvė. Tačiau Edvinas iš Klaipėdos vien dėl jos čia atvyko.
„– Pirma šiandien? – Pirma.“
Ir tokių kaip Edvinas meškeriotojų ant Palangos tilto apie pusšimtis. Dauguma iš tolimiausių šalies kampelių ir atkeliavo gaudyti vėjažuvių. Kam rečiau, o kam dažniau jos ir užkimba.
„– Pakruojis. – Iš Pakruojo atvažiavot? – Jo. – Dėl vėjažuvių vien tik? – Nu jo. – Šauniai. Kokiam laikui? – Rytoj važiuojam namo. – O prieš kiek laiko atvykot? – Pirmadienį atvykom“, – pasakojo Jonas, meškeriotojas iš Pakruojo.
Vėjažuvės gyvena Viduržemio jūroje bei Atlanto vandenyne. Prie mūsų krantų pasirodo tik kartą metuose – pavasarį. Bando čia neršti, tačiau druskingumas tam netinkamas, tad atkeliauja tiesiog pasimaitinti smulkiomis žuvelėmis ar vėžiagyviais.
„Vėjas nuo rytų. Turi būti nuo vakarų arba šiaurės vakarų. Tada jos ateina nuo jūros“, – sakė Alvydas, meškeriotojas iš Kaišiadorių.
Kaip pagauti vėjažuvę?
Žvejai vėjažuves dėl jų unikalios išvaizdos meiliai vadina gandriukais. Snape jos turi dantukus, kuriais sučiumpa grobį, o jo bei pačio kūno forma padeda medžioti. Vėjažuvės gali išvystyti net 60 kilometrų per valandą greitį. O kimba geriausiai užmetus krevetę.
„Tai čia ant visko gaudo. Vakar ir ant skrandukų, matėm, ir ant strimelės mėsos gaudė, kibo ten ryte tam šone. Tai visokių žmonės prisimąsto. Mes tai ant krevečių“, – pasakojo Arūnas, meškeriotojas iš Elektrėnų.
Vis tik, kad ir koks laimikis, svarbiausia procesas, sako patyrę meškeriotojai.
„– Čia kaip pramoga iš tikrųjų. – Padeda atsipalaiduoti? – Jo. – Bet būtent vėjažuvės ar apskritai žvejyba? – Apskritai žvejyba. Vėjažuvės, ant Palangos tilto, aišku“, – kalbėjo Jonas, meškeriotojas iš Telšių.
Kaulai vėjažuvių žali. Kai kas bijo jas valgyti, mat galvoja, apsinuodys fosforu. Tačiau gamtininkai jau ne kartą yra sakę, jog pergyventi nereikėtų – tokią spalvą suteikia pigmentas.
„– Esu ragavęs, visai nieko. Skani žuvis. – Receptuką gal kokį išduosit? – Oi, žinokit, recepto tai... Ne aš gaminu“, – juokėsi Laurynas, meškeriotojas iš Telšių.
Kai paruošti vėjažuvę?
O štai kas gamina patys, gali smulkiai nupasakoti, kaip vėjažuves paruošia. Išgirdus, net seilės burnoje ima telktis.
„Žuvį išmėsinėji ir po to gabaliukais nedideliais, iškaulini ir tiesiog ant sviesto ją nuvalytą kepi. Su „biški“ prieskonių – druskytės, gal pipiriukų ir labai skanu“, – pasakojo Arūnas, meškeriotojas iš Elektrėnų.
O tokias išskirtines žuvis pamatę ant Palangos tilto vaikščiojantys vokiečių turistai tikrai turės ką parodyti draugams bei giminaičiams.
„Valgyti žuvį aš labai mėgstu, bet žvejoti – tikrai ne man“, – sakė Štefanas, turistas iš Vokietijos.
Tiesa, nuo tilto šiuo metu kimba ir kitos žuvys. Tačiau ne tik grundulai.
„Gyvavedė vėgėlė. Ji veda ne ikrais, o gyvom žuvytėm iš karto.“
Vis tik, kiekvienas tikras meškeriotojas jums užtikrintai pasakys – smagiausia yra ištraukti vėjažuvę.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
