Paskutiniu metu jis sunkiai sirgo.
Jautriais žodžiais išlydėjo velionį
„Tu išėjai krentant medžių lapams ir vėjui pučiant…
Tu išėjai palikęs neišsipildžiusias svajas…
Planavom suptis, kilt aukštai dar,
laukė ežero pakrantė ir meškerė neužmesta…
Tu išėjai palikęs mus liūdėti ir fotografijos paslapčių dar nepasakęs…
Tu išėjai didis žmogau…
Ilsėkis ,drauge – tu jau be skausmų ir supkis debesų supynėse…
Šis rytas išaušo liūdnas ir niūrus, paliko mus“, – bičiuliui skirtais žodžiais savo feisbuko paskyroje pasidalino Vilija Dulevičienė.
J. Muzikevičius 2024 metais buvo išrinktas „Alytaus miesto senjoru“. Miesto vadovai jam skyrė apdovanojimą už ilgametį indėlį į Alytaus miesto vizualinę kultūrą ir aktyvų senjorų bendruomenės gyvenimą.
Tais pačiais metais buvo surengta ir pirmoji J. Muzikevičiaus personalinė fotografijų paroda.
Juozas visuomet sakė esantis kuklus žmogus, tad ir parodų nerengdavo, mėgdavo pasilikti už kadro, nejučia stebėti ir fiksuoti akimirkas. Kad surengtų parodą – teko jį ilgai įkalbinėti.
Daugelis jo nuotraukų atsidurdavo socialiniame tinkle, kur fotomenininkas dalindavosi užfiksuotais vaizdais.
J. Muzikevičius įamžindavo Dzūkijos grožį ir jos žmones. Renginiuose visada buvo malonu jį sutikti, pasikalbėti. Juozas į savo gyvenimą neįsileisdavo negatyvo, jo nebūdavo ir nuotraukose. Jose vyraudavo džiaugsmas, laimė, akimirkos žavesys.
Alytiškis visada palaikydavo darnius santykius su kitais žmonėmis, buvo santūrus, papirkdavo savo nuoširdumu, niekuomet nepagailėdavo gražių žodžių savo žmonai, kuriai kaskart dėkodavo už visus kartu praleistus metus ir palaikymą.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
