Prieš septynerius metus Jaunius buvo sportiškas, aistringai futbolą mylintis vaikinas, planavęs grįžti gyventi pas mamą į Italiją. Šiandien jo mama kovoja, kad ši jo svajonė išsipildytų bent iš dalies – kad sūnus būtų išgabentas į Italiją, kur gydytojai yra pasirengę atlikti operaciją ir suteikti viltį tolesniam sveikimui.
Einantį žaisti futbolą Jaunių perėjoje nutrenkė automobilis
Prieš prisiminimais nusikeldama į lemtingąją naktį, Rima prisimena, koks aktyvus ir sportiškas buvo sūnus – daug metų atidavė futbolui, buvo Alytaus komandos vartininkas, vėliau žaidė ir vienoje iš Italijos komandų, kur iš jaunių grupės buvo paimtas į suaugusiųjų komandą.
Pastaruosius metus prieš nelaimę jis buvo apsigyvenęs Jungtinėje Karalystėje, Redingo mieste. Ir tą 2019-ųjų spalio 13-ąją, sekmadienį, jis ėjo žaisti futbolo, bet stadiono taip ir nebepasiekė.
„Lijo lietus, buvo apniukusi diena ir taksi automobilis atvažiavo labai greitai – manoma, kad jis važiavo 90 km / val. greičiu, nors ten galima važiuoti tik 50 km / val.
Jį partrenkė ir buvo žiauru – trūko plaučiai, kepenys, patirta galvos trauma, kraujas išsiliejo į smegenis“, – siaubingiausią gyvenimo dieną prisiminė mama.
Tądien Rima darbą baigė šeštą valandą ir tik nuskubėjusi į traukinį įsijungė telefoną – čia rado daugybę praleistų skambučių ir neperskaitytų žinučių nuo kito sūnaus. „Mama, žinau, kad dirbi – vos tik įjungsi telefoną, greitai iš karto paskambink“, – tokius žodžius ji išvydo ekrane.
„Iš karto skambinau ir dar nieko neišgirdus jau pradėjo viskas net drebėti viduje, bet aš visą laiką galvojau, gal kas mano tėveliui atsitiko, nes tėvelis buvo susirgęs, jam buvo nustatytas agresyvus vėžys.
Sūnus atsiliepė ir vos atsiliepęs pasakė: „Mama, jeigu tu stovi, atsisėsk...“ Pasakiau, kad jau sėdžiu, kai jis pasakė, kad atsitiko labai baisus dalykas ir nežino nuo ko pradėti.
Paklausiau jo, ar kas tėveliui, bet iš karto pasakė, kad tai neliečia mūsų dieduko. Paklausiau, kas nutiko, o jisai tyli... Tik paskui man pasakė, kad nežinom, ar Jaunius išgyvens, jis papuolė po mašina ir dabar jis ligoninėje operuojamas“, – su skausmu balse prisiminimus dėliojo pašnekovė.
Iš nelaimės vietos Jaunius į Oksfordo ligoninę buvo perskraidintas malūnsparniu, ten jam skubiai atliktos būtinos operacijos. Policijai pasibeldus į Jauniaus artimųjų duris, ligoninėn išskubėjo visi, kas tuo metu galėjo, – vaikino pusbrolis, teta, taip pat gyvenantys Jungtinėje Karalystėje.
Situacija buvo itin sunki ir menkai prognozuojama – Jaunių panardinus į komą, gyvybiniai rodikliai ėmė sparčiai kristi:
„Stebint gyvybės palaikymo aparatus pamatyta, kad jam pradėjo labai blogėti, buvo likę tik šeši procentai jo gyvybės palaikymo – visi šoko kviesti daktarų, kad jis jau merdi.
Pasirodo, jo smegenys pradėjo labai tinti ir joms nebebuvo vietos. Medikai turėjo greitai operuoti, nuimti pusę kaukolės nuo galvos, kad atlaisvintų smegenis, jos turėtų vietos.“
Po vilties suteikusių prognozių – skaudus nusivylimas
Jaunius Oksfordo ligoninėje praleido apie tris mėnesius, per kuriuos būklė pamažu stabilizavosi, vėliau buvo perkeltas į Redingo ligoninę. Viskas pamažu taisėsi – pabudęs iš komos vaikinas kvėpavo pats, todėl buvo galima išimti tracheostomą.
Gydytojai taip pat patikino mamą, kad pavyks atlikti operaciją, atkurti jo kaukolę, o tai būtina atsistatymui – kaip aiškino medikai, ant smegenų užsidėjusi plėvelė spaudžia ir neleidžia joms vystytis, tačiau po operacijos viskas pasikeis.
Atrodė, kad scenarijus kasdien piešiasi vis šviesesnis, tačiau pasaulį sukausčius COVID-19 pandemijai viskas pasikeitė. Dėl pandemijos likti ligoninėje buvo nesaugu, todėl Jaunius perkeltas į slaugos ligoninę „Bupa“, kur dienas leidžia iki šiol.
„Jis buvo perkeltas tiesiog naktį, mano sesers, kuri yra įgaliota jam atstovauti, tebuvo paprašyta pasirašyti, kad jeigu jis susirgtų COVID-19, jam niekas nieko nedarys, jį paleis tokį, koks yra, net jeigu gali mirti. Mes niekados su tuo nesutikome ir nepasirašėme, nes tai yra žiauru“, – prideda Rima.
Mama sako – liūdna, bet tenka pripažinti, kad šiandien jos sūnus, kurį lanko kaip įmanoma dažniau, jos akimis yra apleistas ir neprižiūrimas, kone paliktas likimo valiai, dėl nepriežiūros dažnai yra gabenamas į ligoninę.
„Jam neišvalo vamzdelių taip, kaip reikia, ten kaupiasi seilės ir viskas keliauja į plaučius, prasideda visokios infekcijos ir reikalingas gydymas ligoninėje.
Daug kartų esu radusi jį ir apipjaustytu veidu. Seselė sako, kad skuto jam barzdą, bet nesuprantu, kaip reikia skusti, kad visur vien žaizdos, žymės tokios gilios...“ – graudinasi pašnekovė.
Viltį suteikė Italijos medikai
Dabar vienintelis jos noras yra išsivežti sūnų gyventi kartu su ja ir gydytis Italijoje, tačiau visa tai nėra paprasta:
„Pas juos (Jungtinėje Karalystėje – aut. past.) tokie įstatymai, kad jis, kadangi negali šnekėti, negali pats valgyti, tai neva negali ir mąstyti, todėl jie turi jį apsaugoti ir negali išleisti į namus. Be galo sunku sutvarkyti tokį reikalą, kad man jį leistų išvežti iš ten.“
Anot mamos, išsivežti sūnų ji nori ne tik dėl to, kad jam nesuteikiama reikalinga priežiūra, bet ir dėl to, kad praėjus maždaug trejiems metams po nelaimės sulaukė naujos gydytojų žinios, kad operacijos atlikti jie negali, nes tai labai pavojinga, nors anksčiau buvo sakyta visai kitaip.
„Tos operacijos įmanomos ir daromos jau šiais laikais – gydytojas pats tą sakė. Šiaip ne taip mums paskyrė vizitą, pirmą dieną greitoji neatvažiavo, skambinau į visas įstaigas, kurios turi atvažiuoti, ir tik pakėlus skandalą jie atvažiavo pavėlavę vieną valandą ir nuvažiavus atsisakė ką nors daryti.
Mums pasakė, kad jis gali gyventi ir taip... Jaunas žmogus, kuris, kaip pasakė chirurgas, išgyveno dėl to, kad jis jaunas ir pats labai norėjo gyventi, kitas jo vietoje būtų neišgyvenęs...“ – neslėpdama apmaudo kalba R. Abromavičienė.
Neliko kitos išeities, kaip tik ieškoti kitų būdų, kaip sugrąžinti sūnui gyvenimą ir suteikti jam ateitį. Rima jau įveikė ilgą ir sudėtingą kelią, ėjo per įvairias institucijas, teismus, atidavė visas jėgas ir laiką.
Mama naujienų portalui tv3.lt taip pat pateikė teismo, gydytojų ir medicininio pervežimo dokumentus, kurie patvirtina tiek sunkią Jauniaus sveikatos būklę, tiek pastaraisiais metais vykusį sudėtingą procesą siekiant gauti leidimus jo perkėlimui ir gydymui Italijoje.
Pirmieji rezultatai jau pasiekti ir matyti šviesa tunelio gale – ji jau yra gavusi Careggi ligoninės Florencijoje, Italijoje, neurochirurgų patvirtinimą, kad jie operuos Jaunių.
Išgirdęs šią istoriją, šeimai itin daug padėjo vietos meras, suteikęs jam visas socialines garantijas. Tai reiškia, kad Italijoje jam gydymas bus suteikiamas nemokamai, tačiau dabar dar laukia vienas svarbus, esminis žingsnis:
„Dabar Jungtinėje Karalystėje laukia paskutinio mano patvirtinimo, kad yra suplanuotas ir užsakytas Jauniaus pergabenimas, jiems reikalingas paties užsakymo faktas. Ir čia man viskas sustoja...“
Viltis sužibo, tačiau pervežimui trūksta lėšų
Yra keli variantai, kaip vaikinas gali būti gabenamas iš Jungtinės Karalystės į Italiją. Pirmasis – skraidinimas privačiu lėktuvu, kuris nuskraidintų tiesiai į Florenciją, tačiau šis būdas brangus, kainuoja apie 18 tūkst. eurų.
Kitas – specialus, pritaikytas greitosios pagalbos automobilis, kuriuo pervežant kartu būna ir paramedikas bei slaugytoja, Jaunius būtų vežamas iš slaugos namų tiesiai į Careggi ligoninę Florencijoje. Kol kas šis variantas, kaip sako Rima, atrodo realiausias – tai kainuotų 4 550 eurų.
Trečiasis variantas yra skristi su viena iš aviakompanijų. Patvirtinta, kad Jaunius gali skristi įprastu kelioniniu lėktuvu, tačiau su medicininį išsilavinimą turinčiu asistentu. Vis dėlto, kelionė vyktų su persėdimu ir kainuotų nepigiai.
„Galvojame, kad turbūt greitosios automobiliu būtų geriausia, bet finansai yra visiškai išsekę... Aš dabar ir pati norėčiau pas jį nuvažiuoti, bet aš neturiu galimybės dėl pinigų trūkumo, nors ir dirbu, pradėjau dirbti ir antrą darbą“, – graudinasi mama.
Nors niekas nežino, koks bus atsistatymo procentas – kai kurių būklė pasitaiso kone 100 proc., kitų ir vos 30 proc. – Italijos gydytojai vienbalsiai sutaria, kad operacija reikalinga ir ją atliks, kad Jaunius galėtų taisytis.
Rima su ašaromis akyse pasakoja, kad dar prieš įvykstant nelaimei sūnus sakė besiruošiantis grįžti gyventi pas ją į Italiją, nes niekur nėra taip gerai, kaip su artimiausiais žmonėmis. Dabar šis planas gali tapti realybe, nors ir kitokiomis aplinkybėmis, nei tikėtasi.
Kad tai įvyktų, šeimai reikalinga finansinė pagalba – surinkti pinigus, reikalingus Jauniaus pervežimui iš Jungtinės Karalystės į Italiją. Čia, kaip tikisi mama, jam bus atvertos galimybės tvirtėti ir atsistatyti, kad ir kokį atsistatymo procentą pavyks pasiekti.
„Anksčiau kalbinamas jis šypsodavosi man, o dabar jo akyse matau ašaras, kaip jis graudinasi. Mane pamatęs jis nusišypso, o paskui tiktai įsmeigia akis į vieną tašką – atrodo, kad jis jau praranda viltį...
Aišku, visi jam sakome, kad viskas bus gerai, bet net man jau liežuvis sunkiai verčiasi vaikui visą laiką sakyti: „Viskas bus gerai“, bet jis vis dar ten, kur buvo tiek laiko“, – sunkiai tramdydama emocijas atvirauja mama.
Norintys prisidėti, gali tai padaryti pervesdami norimą sumą per PayPal: [email protected]
Taip pat ir žemiau nurodytais rekvizitais:
Banca Monte dei Paschi di Siena
Gavėja: Rima Abromavičienė
IBAN: IT10X0103021506000063205641
Arba:
Postepay Evolution
Gavėja: Rima Abromavičienė
IBAN: IT31C36081005138266902466914
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
