Vyras per sapnus aplankydavo dažnai
Pasidomėjus, ar Dalia dažnai sapnuodavo Gintarą ir Domantą, pašnekovė nurodė, kad vyras sapnuose pasirodydavo dažnai.
Dalia atvirai pasakojo, kad vyrą ji sapnuodavo daugelį metų, o pirmuosius sapnus netgi buvo sunku atskirti nuo realybės.
„Tai tęsėsi ne vienerius metus. Mano patirtimi, labai skiriasi natūralios ir netikėtos mirtys. Kai žmonės išeina garbiame amžiuje, tai būna natūralus išėjimas. Atrodo, kad tam jau būna pasiruošta.
O kai mirtis netikėta, viskas vyksta visai kitaip. Tiek toms sieloms, tiek artimiesiems tai būna labai sudėtingas procesas, todėl sapnų tikrai buvo daug“, – dalijosi Dalia.
O štai Domantas, sūnus, sapnuose mamą aplanko rečiau. Dalia pasakojo, kad atrodo, jog Domantas tarsi uždarė šiuos vartus ir dabar gyvena visai kitame pasaulyje, o širdis jaučia, kad jam viskas gerai.
Pasidomėjus, kokiuose sapnuose jai dažniausiai pasirodydavo vyras, Dalia nurodė, kad jie – įvairūs, o prabėgus dvylikai metų sunku juos prisiminti.
„Kai išgyveni netektį, vis tiek patiri didžiulį šoką, o sapnuose būdavo įvairių pokalbių, įvairių situacijų. Vis tik nenorėčiau labai nagrinėti sapnų, nes nemanau, kad tai būtų teisinga ar tikslinga“, – aiškino ji.
Kasmet užperka mišias savo artimiesiems
Dalia taip pat pasakojo, kad kasdienybėje stengiasi pagerbti savo vyro ir sūnaus atminimus panašiai, kaip ir kiti lietuviai – ji per metines užperka mišias, prisimena mylimus vyrus savo šeimoje.
Pasak pašnekovės, nors tai – nieko ypatingo ar išskirtinio, tačiau vien žinojimas, kad jie dalyvauja pokalbiuose, yra malonus:
„Mes prisimename, juokiamės, žiūrime nuotraukas. Jie yra su mumis kiekvienoje dienoje.“
Vis tik taip pat Dalia laikosi požiūrio, kad gyvieji turi savo gyvenimus, o mirusieji – savo. Pasak jos, ne veltui yra malda „Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie“.
„Kartais galvoju, kad ir šis pokalbis yra tam tikras prisiminimas, bet kartu ateina suvokimas, kad jau užtenka. Mirusieji nori ilsėtis, o sielos turi savo užduotis.
Mano filosofijoje yra taip: geriausia pagarba yra gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Tai ir yra geriausias palinkėjimas, kurį jie galėtų mums perduoti. Kai jie žino, kad čia viskas ramu, viskas išgydyta, gali ramiai tęsti savo misijas.
Tad, kai su dukra ar draugais prisimename kokį nors įvykį, pasijuokiame ir ištariame gerą žodį – tai ir yra pagarba“, – nurodė ji.
Kaip išgyventi netektį?
Dalindamasi savo prisiminimais apie Gintarą ir Domantą, Dalia pridėjo, kad kelis žodžius norėtų skirti kiekvienam skaitytojui, kuris dabar išgyvena sudėtingą periodą netekus artimojo.
Pasak jos, kai ateina netektis, žmonės to nori ar ne, vis tiek visus gedėjimo etapus reikia išgyventi ir pereiti. Vis tik norint, kad juos išgyventi būtų lengviau, Dalia nurodė kelis patarimus, kurie padėjo jai pačiai.
„Svarbu daugiau bendrauti su žmonėmis. Su tais, kurie optimistiški, aktyvūs, kurie į gyvenimą įneša daugiau judesio.
Taip pat svarbu turėti žmonių, kurie gebėtų išklausyti, kai norisi kalbėti, nes apie mirtį ne visi gali klausytis. Tie, kurie jos bijo, dažnai vengia net kalbų apie ją.
Kaip aš sakau, mums reikia mokytis paleisti ir neprisirišti, nes iš tiesų niekas mums nepriklauso. Nei vyrai, nei žmonos, nei vaikai. Visi tik ateina per mus, tačiau kiekvienas turi savo gyvenimą ir savo likimą“, – kalbėjo Dalia.
Pašnekovė pabrėžė, kad mūsų, esančiųjų žemėje, užduotis yra mylėti gyvenimą, nes tik mylint galima gyventi su džiaugsmu, lengvumu ir mokytis dar iki tol, kol neaplankė skaudžios patirtys.
Tokiu būdu, anot pašnekovės, galima įgauti daugiau brandos, daugiau jėgų pereiti patirtis bei turėti išminties.
„Išminties reikia tam, kad suprastume, kas mes esame, iš kur atėjome ir kur einame. Tuomet daug kas tampa aišku.
Linkiu žmonėms daugiau išminties, daugiau vidinės taikos, daugiau priėmimo ir nuolankumo. Man atrodo, kad mirčiai reikia ruoštis visą gyvenimą – tiek savo, tiek artimo žmogaus išėjimui, o tas pasiruošimas vyksta per sąmoningumą“, – paaiškino ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
