Prisiminimais nusikeldama į laukimo laikotarpį, Jūratė šypsosi – apie trynukus nė negalvojo ir nesvajojo, tačiau turėjo nuojautą, kad gims ne vienas vaikas.
„Pačioje pradžioje nujautėme, kad turbūt laukiamės ne vieno vaikelio, nes kraujo tyrimai rodė, kad nėštumas yra daug didesnis nei tuo metu buvo. Galvojome, galbūt bus dvynukai, bet pirmą kartą apsilankius pas gydytoją echoskopijos metu iškart pamatė, kad pilve – trys vaikučiai”, – nusišypso.
Įtarė, kad laukiasi ne vieno vaiko
Nors ir turėjo nuojautą, kad pilve plaka ne viena širdelė, jiedu su vyru galvojo tik apie dvynukus, kadangi jų giminėje netrūksta. Tačiau žinia apie trynukus kaip reikiant nustebino:
„Tikėjomės, bet ar dėl to buvo lengviau? Turbūt ne (nusijuokia). Buvo šokas. Visada pajuokauju – gerai, kad gulėjau tuo metu, kai man tai pasakė, nes turbūt būčiau nukritusi. Apie trynukus nė negalvojome ir nesvajojome, todėl buvo šokas. Bet jis buvo gerąja prasme –džiaugėmės, kad būsime didelė šeima.“
Jūratė lyg šiandien prisimena ir vyro reakciją, kai tik išėjusi iš gydytojo kabineto jam parašė, kad laukiasi trynukų – šis iškart pradėjo dėlioti planus, kad reikės didesnio automobilio, svarstyti, iš kur gauti vežimėlį trynukams.
Pašnekovė išsiduoda, kad iš pradžių specialistai įžiebė viltį, kad gims du berniukai ir mergaitė, tačiau po kelių savaičių paaiškėjo, kad vis tik gims trys berniukai.
„Dėl to tikrai nenuliūdau, nes tai nesvarbu. Galbūt giliai viduje svajojau mergytę turėti, kad būtų princesė tarp dviejų princų, bet svarbiausia, kad vaikučiai sveiki – tai banali, bet labai stipri frazė“, – sako ji.
Pats nėštumas, anot J. Margelienės, nebuvo nei labai lengvas, nei labai sunkus – nebuvo komplikacijų, nukrypimų, vaikučiai augo tolygiai.
„Pačioje pradžioje gydytojai netgi rekomendavo vieną vaikutį pašalinti, redukuoti, nes labai didelė rizika ir vaikams, ir man pačiai, bet finale turime tris sveikus vaikus.
Tik buvo nelengva dėl to, kad reikėjo laikytis gulimo režimo, du mėnesius buvau vien tik gulimoje pozicijoje, kad kuo ilgiau išlaikyčiau vaikučius pilve. Prieš gimdymą taip pat gulėjau ligoninėje, o jam prasidėjus buvau pervežta į Santariškių ligoninę, kur dirba aukščiausio lygio specialistai“, – prisimena Jūratė.
Tėtis vaikų nematė du mėnesius
Gediminas, Jokūbas ir Gabrielis pasaulį išvydo prieš daugiau nei trejus metus, vos tik prasidėjus koronaviruso bangai ir karantinui. Pirmuosius gyvenimo mėnesius mažyliai praleido neišnešiotukų skyriuje, vaikų negalėjo pamatyti net jų tėtis.
„Du mėnesius su vaikučiais turėjau pragulėti ligoninėje viena, nematydama nei vyro, nei jokių kitų artimųjų. Vyras vaikus pamatė tik po dviejų mėnesių, kai mus išleido iš ligoninės.
Bet ligoninėje su visa slaugytojų ir kitų specialistų pagalba įgijau daug patirties, tad grįžus namo buvo lengva – tereikėjo vyrui pasakyti, ką paduoti, atnešti, ką naujo nupirkti“, – nusijuokia pašnekovė.
Vaikams augant, keitėsi ir gyvenimo ritmas. Jiems pradėjus ropoti, vėliau – vaikščioti, reikšti norus ir nenorus, Jūratė juokauja, kad teko verstis per galvą ir ieškoti aukso viduriuko, kaip atrasti kompromisą, kad visi būtų laimingi.
„Gyvenimas tikrai apsiverčia 180 laipsnių kampu, gerai papurto ir atverčia atgal“, – nusišypso.
Jau ryškėja ir skirtingi brolių charakteriai – nors jie ir trynukai, turi labai skirtingus būdo bruožus:
„Gediminas yra visos mūsų trijulės vedlys, jis visiems suvadovauja, sužiūri ir jeigu reikia pakomanduoti ar net paskųsti truputėlį, kas ką daro ne taip – jis pirmas. Mes mėgstame jį vadinti mažuoju direktoriumi, nes pro jo akis niekas nepraslysta.
Jokūbas yra labai stipraus charakterio. Jis nemėgsta, kai jam kažkas vadovauja, tad dažnai būna vienas pats kaip katinas, nenori kontakto – jis stipraus ir ūmaus charakterio.
Ir yra švelnusis Gabrielis, kuris dažniausiai nusileidžia broliams, linksta atkartoti jų veiksmus. Jis turbūt švelniausias ir jautriausias, pasiduoda kitų įtakai.“
Namuose netrūksta siautulio
Namuose būna visko – ir skardaus juoko, ir pykčių tarp brolių, nes kaip tyčia visiems prisireikia to paties žaislo. Netrūksta ir siautulio, kuris pripildo visus namus smagaus šurmulio.
„Žaisti slėpynių yra numeris vienas veikla, tik ir girdi, kaip per kambarį dunda šešios kojytės. Jie mėgsta būti kartu, bet mėgsta pabūti ir atskirai, kiekvienas sau. Bet visumoje sakau, kad jų bendravimas yra gilesnis, stipresnis, kadangi jie yra trynukai“, – pasakojo J. Margelienė.
Ji sako jaučianti ramybę net matydama, kad tarp brolių būna visokių akimirkų, nes jie visada turės vienas kitą:
„Man ramu, nes trys vaikinai visada galės būti geriausiais draugais, palaikytojais vienas kito bet kokioje situacijoje. Dabar didžiausia užduotis mums, tėvams, užauginti juos gerais, dorais žmonėmis, kad vienas kitų palaikytų ir stotų mūru vienas už kitą.“
O kad namuose būtų ne tik šurmulys, bet ir ramybė, kiekvienas šeimos narys puikiai žino, kaip atrodo kasdienė rutina – vaikai žino, kad atsikėlę eina valgyti, rengtis, praustis, valytis dantis. Vos pakviesti vakarienės susirenka prie stalo, o po to lekia į vonią ruoštis miegui.
„Rutina būtina, kad nepasimestume dienos sunkumuose. Ji yra labai gerai ir vaikams, ir tėvams, nes vieni ir kiti puikiausiai žino, kas po ko vyksta, kokios kieno pareigos, ką reikia padaryti. Tai vienas iš palengvinimų kasdienybėje, kad ir vieniems, ir kitiems būtų gerai“, – pastebi pašnekovė.
