„Ar gali kunigas taip elgtis?“ – klausiama skaitytojo atsiųstame laiške. Šalia jo pridėta ir ekrano nuotrauka, kurioje matyti Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos vikaro kun. Ernesto Želvio įrašas socialiniuose tinkluose.
„Linkiu, kad kitais metais, šią dieną, Jūsų kabinetas, Zarasų merės Nijolės Guobienės, kabinetas būtų gėlėmis išpuoštas... ne tik Širvintoms sekasi, bet pasiseks, ir tuo tikiu, Zarasams!“ – teigiama kunigo E. Želvio įraše.
Peržvelgus asmeninės paskyros įrašus taip pat matyti ir daugiau su politikais susijusių įrašų, kuriuose minimas naujuoju Kretingos rajono meru perrinktas Antanas Kalnius, taip pat ir perrinktas Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas.
Šiuo metu kunigo minima Nijolė Guobienė kartu su Nikolajumi Gusevu dalyvauja II rinkimų ture, pakartotiniame balsavime.
Susisiekus su kunigu E. Želviu paaiškėjo, kad šis savo įrašu nenorėjo nieko agituoti: „Tik linkiu sėkmės ir gražiausios ateities.“
„Aš ne kaip kunigas atstovauju, aš linkiu kaip žmogus. Esu irgi pilietis, mums, kunigams, tas pats yra sakoma, kad eitume balsuoti, tai aš nematau čia jokio skirtumo. Nei kažką šmeižiu, nei kažko nepalaikau ar viešai neišsakau.
O tuo tarpu, Nijolė, būsimoji, jeigu Dievas duos ir išrinks, yra mano krašto žmogus, žemaitė, gyvenusi 6 kilometrai nuo mano gyvenamosios vietos, kur aš užaugau. Greičiausiai dar ir giminaitė. Tas pats buvo kaip ir su Kretingos meru, kurį sveikinau ir linkėjau gražiausių dienų. Jis irgi kaip ir pusbrolis, tai nematau čia kažkokių tai...“ – telefonu sakė Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos vikaras.
Panaši situacija nutiko ir 2019 metais
2019 metais taip pat buvo nutikusi panaši situacija, kuomet socialiniuose tinkluose kunigai skleidė ne tik Šventojo Rašto tiesas, bet ir savo politines pažiūras. Tą kartą, vykstant Prezidento rinkimams, į žiniasklaidos akiratį pateko kunigų Arūno Peškaičio ir Roberto Grigo pasisakymai internete.
Daugiau apie įvykį galite skaityti čia.
Dėl šių atvejų naujienų portalas tv3.lt tuo metu kreipėsi į Lietuvos Vyskupų Konferencija (LVK). Atsiųstame komentare buvo rašoma, kad užfiksavus keletą dvasininkų vykdomos politinės agitacijos socialiniuose tinkluose atvejų, Lietuvos vyskupai dar kartą primena, kad kunigai pašaukti skelbti Evangeliją ir tarnauti toms bendruomenėms, kurios jiems yra pavestos.
Pasak LVK, Kanonų teisės kodekse nurodoma, kad dvasininkai ir vienuoliai neturi aktyviai dalyvauti politikoje ir politinių partijų veikloje:
„Dvasininkams neleidžiama aktyviai dalyvauti politinių partijų veikloje <...>, nebent, kompetentingos bažnytinės valdžios sprendimu, tai būtų reikalinga Bažnyčios teisių gynimui ar bendros gerovės įtvirtinimui.“
LVK tą kartą pabrėžė, kad Bažnyčios sakralumas nesuderinamas su politikavimu.
„Jeigu dvasininkas per pamokslą ragina balsuoti už konkretų kandidatą ar partiją, reikėtų švelniai atkreipti jo dėmesį, kad tai netinkama, jei nepadeda – informuoti bažnyčios kleboną, o jei agitacija nesiliauja – vyskupą“, – buvo tvirtinama LVK atsakyme.
LVK teigė, kad Bažnyčia palaiko visas geros valios iniciatyvas ir neišskiria jokių politinių įsitikinimų žmonių, kol jie neprieštarauja Bažnyčios mokymui.
„Kaip ne kartą kartojo vyskupai, kiekvieno laisvės ir demokratijos sąlygomis norinčio gyventi piliečio svarbiausia pareiga – dalyvauti rinkimuose ir per tai prisidėti prie visuomenės gerovės. Pagal krikščioniškąją sampratą, pilietinė pareiga neatsiejama nuo pareigoms artimui ir bendrajam gėriui“, – rašė LVK.
