Stenfordo universiteto mokslininkai, vadovaujami Alexo Jordano, tvirtina, kad žmonės, kurie seka kitų gyvenimą internete, tampa nelaimingesni. Tyrimo idėja kilo tada, kai mokslininkas sykį pastebėjo, kad po svetimų nuotraukų peržiūros „Facebook'e“ jo draugai paprastai nuliūsta, „jie buvo įsitikinę, kad visų kitų gyvenimas yra nuostabus“, – tvirtina A. Jordanas.
Tyrimas paliudijo, kad panaši nuotaika apninka ne tik Jordano draugus, nes dauguma žmonių yra įstrigę savo problemų labirintuose, o kai atsiverčia „Facebook'ą“, pamato, kad kitų gyvenimas žydi ryškiomis spalvomis. Beje, teigiama, kad moteris tai veikia labiau nei vyrus. Teksaso universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo patvirtino, kad vyrai socialinius tinklus dažniausiai naudoja apsikeitimui naujienomis, būsimų renginių anonsais ar įvykiais, o moterims „Facebook'as“ suteikia terpę bendravimui, apsikeitimui asmeninėmis nuotraukomis ir informacija apie save, šeimą ir draugus. Pavyzdžiui, dauguma mamų mano, kad kitų šeimos internete atrodo laimingesnės.
Vis dėlto moksliniai tyrimai byloja, kad neverta tikėti viskuo, ką mato akys. Socialiniuose tinkluose patogu akcentuoti teigiamas puses ir nuslėpti trūkumus, žmonės paslepia neigiamus dalykus arba juos traktuoja kaip madingus ar geidžiamus aspektus.
Masačusetso technologijos instituto profesorė Sherry Tarkl pasakoja, kad dažniausiai savo profilį redaguoja paaugliai, nes jiems svarbiausia yra tai, ką kiti mano apie juos. Savo knygoje „Vieniši poroje“ ji aiškina, kad socialinių tinklų technologija ne sujungia žmones, o atvirkščiai – daro juos vienišesnius.
Dar prancūzų mąstytojas Charlesas de Montesquieu teigė, kad žmogus nori tapti ne laimingas, o būti laimingesnis už kitus. Socialiniuose tinkluose pateikiama informacija nėra visiškai teisinga, o į juos įnikęs žmogus dažnai vietoj savo svajonės ima siekti neegzistuojančių dalykų.
