Pavyzdžiui, meras Valdas Benkunskas dėl šios idėjos net įlipo į valtį. Tačiau pairklavęs porą kilometrų prisipažino, nebuvo taip lengva, kaip atrodė žiūrint per televizorių.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Trys iš keturių lietuvių sportuoja nepakankamai
Vilnietė Emilija sako, kad norėtų sportuoti, bet neprisiverčia, nors abonementą į sporto klubą turi.
„Moku jau septintą mėnesį „Gymą“ ir nėkart nebuvau jame dar“, – pasakojo vilnietė Emilija.
Mergina sako atvirai – ne laiko sportuoti trūksta.
„Pritrūksta motyvacijos, man atrodo, gal pradžiai reik to pirmo karto arba su kažkuo sportuot, bet aš niekaip neradau, taip ir gavosi“, – pasakojo vilnietė Emilija.
Anot apklausų, trys iš keturių lietuvių sportuoja nepakankamai:
„Prasimankštint ryte visada reikia. – Bet ar prasimankštinat sąžiningai kiekvieną rytą? – Kas antrą dieną nebent.“
„Mėgstu labiausiai prasiėjimus sparčius. Pavyzdžiui, dabar aš einu pėsčiomis, kai galėčiau važiuot su mašina. Eisiu kažkur penkis kilometrus su reikalais.“
„Kiekvieną dieną ryte atsikėlęs darau mankštelę, darau jogos pratimus, bėgioju.“
„Sportuoju, ką tik iš sporto salės. – Ką mėgstat veikt sporto salėj? – Svorius kilnot.“
„Labai mažai.“
„Ką veikiat ir kaip dažnai? – Namie su svoriais.“
Problema – ne sąžinės graužatis, o ligos
Dažną nesportuojantį pagraužia sąžinė, tačiau, anot medikų, sąžinės graužimas menka bėda, palyginus, kokią žalą daro tai, kad žmogus nesportuoja.
„Daugiau kaip 50 procentų numiršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tie, kurie turi padidintą kraujo spaudimą, 10 kartų dažniau serga insultu, 6 kartus dažniau miokardo infarktu“, – teigė kardiologas Pranas Šerpytis.
Nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje miršta pusantro karto daugiau žmonių nei pirmaujančiose Europos šalyse.
„Fizinis aktyvumas gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligas iki 50 procentų, nuo 30 iki 50 procentų. Bet pastovus fizinis aktyvumas turi būti“, – aiškino kardiologas Pranas Šerpytis.
Sportuoti per savaitę reikia mažiausiai 5 valandas
Sportuoti, anot kardiologo, reikia bent 300 minučių per savaitę. Pusė šio laiko turėtų būti skirta jėgos pratimams.
„Mes pagerinam lipidų koncentraciją mūsų kraujyje, tai to gerojo cholesterolio didėja, o mažojo cholesterolio, kuris yra blogasis, jo mažėja“, – aiškino kardiologas P. Šerpytis.
Judėjimas veikia ne tik kūną, bet ir sielą:
„Viduj geriau jautiesi, tiesiog gyvenimas gražesnis pasidaro, kai daug sportuoji.“
„Bet kuri fizinė veikla pakelia tas vadinamas laimės molekules ir žmogus jaučiasi visada geriau.“
Kad žmonės daugiau sportuotų, Tautinis olimpinis komitetas su Paralimpiniu komitetu pradeda iniciatyvą „Ką man duoda sportas?“. Sporto naudą savo pavyzdžiu bandys parodyti tiek profesionalai, tiek žinomi žmonės.
Sportuoti stengiasi, bet ne visada pavyksta
Į iniciatyvos pristatymą olimpinis vicečempionas Mindaugas Griškonis akademinio irklavimo valtimi atplaukė su Vilniaus meru V. Benkunsku. Išlipęs į krantą meras pridusęs ir pripažįsta – žiūrint per televiziją irklavimas atrodo lengvesnis, nei yra iš tikrųjų.
„Pirmieji yriai buvo nekoordinuoti ir tikslas buvo neįkristi į vandenį. Laikėm aukštą tempą, ypač paskutinėj atkarpoj, tai reikėjo padirbėti. Per televiziją viskas atrodo daug lengviau ir paprasčiau“, – pasakojo Vilniaus meras V. Benkunskas.
Meras tikina, kad sportuoja, nors ir ne tiek, kiek norėtų ar reikėtų.
„Mano pagrindinis darbas dabar yra ant rankų nešioti dvi dukras, bet bent porąkart per savaitę aktyvias treniruotes ar sporto salėj, ar turint grupines treniruotes, žaidžiant rakečių sportą aš stengiuos padaryt“, – teigė Vilniaus meras V. Benkunskas.
Mažiau nei norėtų sportuoja ir olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.
„Aš turiu pasiteisinimą, aš turiu daržą“, – juokavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė D. Gudzinevičiūtė.
Viskas prasideda nuo tėvų
Jaunimo aktyvumo statistika dar kraupesnė – bent valandą aktyviai juda tik vienas iš dešimties Lietuvos paauglių – to pasekmė, vis daugiau jaunuolių netinkami karo tarnybai dėl sveikatos.
„Vis mažiau jų yra tinkamų ir todėl, kad mažai judame. Labai paplitęs sportas yra va tas va“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė D. Gudzinevičiūtė.
Kas tingi sportuoti randa įvairių pasiteisinimų – lyja, karšta, šalta. O paratriatlonininkas Ernestas Česonis sako, kad sportas – tai būdas kasdien įrodyti sau, jog ribos dažniausiai egzistuoja tik galvoje.
„Galim tiesiog pradėti nuo mažų žingsnelių, atsikelti, padaryti ilgesnį pasivaikščiojimą, vėliau atrasti sau mėgstamą sporto šaką. Pradėt galbūt bėgioti ar plaukti, ar minti dviračiu“, – pasakojo paratriatlonininkas Ernestas Česonis.
„Viskas prasideda nuo tėvelių. Jeigu tėveliai rodo gražų pavyzdį, aplinkiniai, draugai, tai ir tas jaunimas eis, sportuos“, – teigė olimpinis vicečempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis.
Ar vaikas susidomi sportu, priklauso ir nuo mokytojų bei trenerių.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
