Naujienų portalui tv3.lt apie tai, ką galima sužinoti iš G. Palucko veido, sutiko papasakoti knygų autorius, lektorius, veidoskaitos mokytojas Armandas Kažerskas.
Gintauto Palucko būdo bruožai
Pirmiausia, pažvelgęs į premjero nuotraukas, A. Kažerskas pastebėjo, kad šis žmogus – labai stiprus ir ambicingas. Pasak jo, G. Paluckas visą gyvenimą visomis išgalėmis kovojo už savo gerovę ir tiesėsi sau kelią.
„Visų pirma, tai yra gyvenimo užgrūdintas žmogus, kuris alkūnėmis, ambicija ir ištverme prasimušė sau kelią, t. y. iš esmės žmogus, kuris sunkiu darbu, stipriu vidiniu nusiteikimu padaro tai, ką nori.
Taip pat jis pasižymi didžiule vidine kantrybe, tad kaip politikas jis gana kantrus, tačiau tuo pat metu ir gana nuožmus. Taip pat jis sportiškas, ūkiškas, verslus žmogus.
Visgi, jis sunkiai klauso išorinių patarimų ir nuomonių, jis yra varomas savo intereso, ambicijos ir tai pridengia gudrumu“, – pasakojo specialistas.
Taip pat A. Kažerskas pasidalijo savo pastebėjimu, kad G. Paluckas – žmogus, kuris įprastai stengiasi prieš priimdamas sprendimus gerai juos apsvarstyti.
Vis tik priimti šiuos apgalvotus sprendimus jam pavyksta ne visuomet, mat kartais gali prasiveržti impulsyvumas:
„Jis yra labiau apmąstantis žmogus, bet kartais pratrūksta. Visgi, net jeigu jis pratrūksta, kitą dieną gali atsistoti ir atstovėti už savo žodžius.“
Veidotyrininkas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kokia karjeros kryptis labiausiai tiktų G. Paluckui. Anot jo, politika – nėra pati tinkamiausia sritis.
„Tokiam gana grubiam žemės ūkiui, statyboms, kelių tiesimui, štai tokiam verslui – jis puikus atstovas.
Bet jeigu kalbėtumėme apie plačiuosius vandenis, diplomatiją, apie išklausymą kitų žmonių nuomonės, priėmimą – tai jo silpnybė“, – akcentavo jis.
Nusimato sudėtingas laikotarpis premjero gyvenime
Įdomu ir tai, kad pažvelgęs į G. Palucko amžių, veidotyrininkas galėjo numatyti, kas jo laukia per ateinančius kelis dešimtmečius.
Jis pasakojo, kad jau labai greitai G. Paluckas išgyvens tikrą perversmą savo gyvenime, po kurio nebus lengva atsitiesti.
„Dabar, pažvelgus kiek premjerui metų, o jam 45-eri, galima matyti, kad 48-51 gyvenimo metai jam bus labai sunkūs.
Dalį visų įgytų dalykų jis praras, nemokės išsaugoti, neužteks ambicijos, trūks suvokimo ir tada jis pateks į konfrontaciją su visais, o galiausiai jį išmes iš kubilo“, – liūdnomis žiniomis dalijosi jis.
A. Kažerskas taip pat pastebėjo, kad dėl šių visų įvykių G. Palucko gyvenime atsiras didelis nusivylimo jausmas, iš kurio bus svarbu išsikapstyti.
Vis tik jis ramino, kad išgyvenus sudėtingą laikotarpį, palengvėjimas yra numatomas 60-ies. Tuomet G. Paluckas gyvenimą atras naujai.
„Praktiškai, tuo laiku formuojasi nusivylimas ir negatyvus požiūris, polinkis į depresiją, perdegimą. Kai išgyvens iki 60 metų, tada jau bus naujas perversmas. Jis bus labiau teigiamas, naujas įkvėpimas“, – pranešė jis.
Veidoskaitininkas rekomendavo premjerui sudėtingu laiku skirti dėmesį fiziniams darbams, nes tai pagelbės atsitiesiant.
„Jeigu jis užsiims fiziniais darbais, jie jį turėtų iškapstyti iš to liūno. Per tuos trejus metus jau ne nuo jo viskas priklausys, viskas bus nuspręsta už jį, t. y. mokestiniai, teisiniai, politiniai reikalai“, – paaiškino pašnekovas.
Premjeras atsistatydino iš pareigų
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad 2 savaičių atostogų išėjęs ministras pirmininkas G. Paluckas partijos valdybai ketvirtadienį pranešė apie sprendimą pasitraukti iš vyriausybės vadovo pareigų, po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė įvairūs žurnalistiniai tyrimai apie premjerą.
Apie tai BNS patvirtino šaltiniai partijoje. Remdamasi šaltiniais, apie tai pranešė ir naujienų portalas LRT.
Anksčiau buvo pranešama, kad dėl premjero likimo turi apsispręsti ketvirtadienį sušaukta Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba.
Vadovavimą partijai perims buvęs pirmasis G. Palucko pavaduotojas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.
Apsispręsti dėl premjeravimo arba atsakyti į visus jam iškeltus klausimus G. Paluckas žadėjo per dvi savaites. Tokį laikotarpį jam pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda. Premjeras teigė, kad atsakymus pateiks situaciją įvertinęs dvi savaites truksiančių atostogų metu.
Atostogas premjeras pradėjo turėdamas Lietuvos socialdemokratų partijos, kuriai pats ir vadovauja, paramą. Praėjusią savaitę susirinkęs LSDP prezidiumas išreiškė G. Paluckui pasitikėjimą, o partijos lyderiai tvirtino, kad prieš premjerą yra vykdomas sistemingas puolimas.
Savo valdančiojoje daugumoje įtampa augo. Koalicijai priklausančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, jog jei premjeras nepasitrauks iš pareigų, jo vadovaujamos partijos valdančiojoje koalicijoje neliks.
Mato ne vieną tinkamą kandidatą į premjerus
Po G. Palucko sprendimo trauktis, šalies vadovas Gitanas Nausėda nenorėjo komentuoti viešoje erdvėje minimų socialdemokratų Juozo Oleko ir Ingos Ruginienės kandidatūrų į Vyriausybės vadovo poziciją.
Visgi, pasak jo, tinkamų kandidatų eiti ministro pirmininko pareigas yra ne vienas.
„Mes ką tik turime žinutę iš premjero ir pradedame svarstyti jau apie būsimus premjerus. Man atrodo, kad buvo tiesiog neetiška leisti į viešumą potencialių premjerų pavardes, kol nėra paties fakto. Šiandieną faktas yra, tikrai yra laikas apie tai pradėti kalbėti. Yra ne vienas kandidatas, kuris tikrai galėtų visavertiškai atlikti premjero pareigas“, – akcentavo jis.
Svarstant naujojo premjero kandidatūrą, tarnybų prašys visos įmanomos informacijos G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad prieš tvirtinat naujojo premjero kandidatūrą prašysiąs visos įmanomos informacijos iš tarnybų, kad panašios istorijos nebepasikartotų.
„Prašysiu visos įmanomos ir neįmanomos informacijos iš tarnybų, kad daugiau tokių dalykų nebebūtų, kad turėtume visapusišką vaizdą ir net galimas grėsmes, net jeigu šiandieną galbūt nėra akivaizdžių faktų. Leisti nestabilumą valstybėje šiuo metu yra ypatingai neatsakinga. Štai kodėl sveikinu sprendimą, manau, kad jis leis padėti suformuoti naują, veiklią, stabilią valdančiąją daugumą ir judėsime į priekį“, – pabrėžė prezidentas.
„Mums reikalinga darbinga, stabili koalicija, turinti premjerą, kuris galėtų tvirtai vesti premjerą į priekį, vesti šią Vyriausybę į priekį. Laukia tikrai daug darbų ir šiandieną kalbėti apie detales, kai neturime visuminio vaizdo yra tiesiog per anksti“, – sakė jis.
Tokios krizės nebuvo nuo 2006 metų
Anksčiau naujienų portalas taip pat tv3.lt rašė, kad šia tema laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Mykolo Romerio universiteto politologai Rima Urbonaitė ir Saulius Spurga.
Jeigu keistųsi premjeras (laida vyko prieš paskelbiant premjero sprendimą – aut. past.), ar galėtumėte priminti, kada paskutinis kartas toks buvo?
Rima Urbonaitė: Iš tikrųjų, mes po nepriklausomybės atkūrimo turėjome labai dažną premjerų kaitą. Per pirmąjį dešimtmetį, jeigu aš gerai skaičiavau, mes turėjome net 10 premjerų. Aišku, kai kurie vos ne valandas skaičiavo savo buvimo.
Bet po to šiek tiek situacija stabilizavosi, ir, tiesą sakant, mes jau sunkiai prisimename, kaip tai atrodo, kai staiga premjeras neša pareiškimą prezidentui ir sako: „aš atsistatydinu“, griūna vyriausybė, naujas formavimas.
Paskutinis kartas – tai yra 2006 m., Algirdas Brazauskas. Gana sudėtinga situacija tuo metu. „Darbo partija“ buvo koalicijoje, labai skaitlinga savo mandatų prasme, ir Viktoro Uspaskicho skandalai, ir pats A. Brazauskas turėjo tam tikrų iššūkių. Tai mes iš tikrųjų jau seniai tai turėjome, ir netgi džiaugiamės stabilumu vyriausybių.
Dėl to, kad paskui porą likusių metų tos kadencijos, buvo Gediminas Kirkilas, ir tada 2008 m. – 2012 m. – Andrius Kubilius, tada 2012 m. – 2016 m. – Algirdas Butkevičius, 2016 m. – 2020 m. – Saulius Skvernelis, 2020 m. – 2024 m. – Ingrida Šimonytė.
Tai galėjome tuo džiaugtis, bet kodėl dabar tai nutiko? Taip, reitingus labai sukėlė atėjusi Vilija Blinkevičiūtė, bet aš sakiau, kad partija turi dar ir tais 2021 m. padaryti daug namų darbų.
Ir kai tu lieki su G. Palucku, kaip geriausiu kandidatu į premjerus, tai rodo, kad ir yra tam tikras kadrų iššūkis, su kuriuo, beje, susiduria visos partijos, tačiau ir socialdemokratai. Ir dabar tas socialdemokratų žaidimas irgi nėra geras.
Atkreipsiu dar dėmesį į tai, kad pirmas dalykas, kas vyksta, tai pats G. Paluckas kaltina iš esmės tuo, kad mes priėmę sprendimus, kurie yra nepalankūs turtingiems žmonėms.
Čia yra tas pats naratyvas: elitas ne elitas. Yra pleišto kalimas, bet atleiskite, na, aš taip žiūriu į savo kolegą ir galvoju, čia mes tie turtingi, kurie labai priešinomės įstatymų pakeitimams? Ir beje, jūs iš mūsų net neišgirdote kažko apie įstatymų reformą, nes aš, pavyzdžiui, asmeniškai daliai jos, išskyrus ten kai kuriuos tokius, kaip aš sakau, į kosmosą išėjusius sprendimus, pritariu.
Ir tada tu realiai gaunasi, kad šmeiži žmones, visus, kurie tiktai tave kritikuoja. Tai politiškai yra labai neįžvalgu, kaip ir girdime ponią Budbergytę, kuri sako, kad faktai sumaišyti su melais, ir jie yra keliami į viešąją erdvę, kai yra klausimas, kur meluojama, atsakymas yra „nežinau“.
Tai štai va čia socialdemokratai truputėlį, sakyčiau, deginasi. Aš suprantu, einama į puolimą, nes tu neturi daugiau ką daryti, bet jeigu būtų buvę atsakymai premjero, tai, žinot, gal ir tokios komunikacijos nereikėtų.
Tai vat, ir galbūt nebūtų tokios situacijos, kad reikėtų prisiminti, o kas ten buvo tais 2006-aisiais metais, kai mes paskutinį kartą turėjome A. Brazausko atsistatydinimą, kuris tuo metu ir buvo premjeru.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti čia:
Ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje politologas Mažvydas Jastramskis atkreipė dėmesį, kad paskutinį kartą metus premjero poste neišsilaikė Rolandas Paksas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
