• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paprastoji jonažolė šiuo metu pradeda žydėti. Liaudies medicinoje ji vertinama dėl plataus panaudojimo spektro – vartojama esant virškinimo sutrikimams, tinimui ar odos problemoms. Vis dėlto jonažolės arbata tinka ne visiems.

GALERIJA (9)

Paprastoji jonažolė šiuo metu pradeda žydėti. Liaudies medicinoje ji vertinama dėl plataus panaudojimo spektro – vartojama esant virškinimo sutrikimams, tinimui ar odos problemoms. Vis dėlto jonažolės arbata tinka ne visiems.

REKLAMA

Antroje birželio pusėje jonažolę nesunku pastebėti pievose, miškų pakraščiuose ir pakelėse. Tai viena populiariausių vaistinių žolelių, kurią daugelis renkasi vartoti arbatos ar užpilo pavidalu.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad natūrali kilmė nereiškia visiško saugumo. Jonažolė gali stipriai sąveikauti su kai kuriais vaistais ir sumažinti jų veiksmingumą, rašoma fakt.pl.

REKLAMA
REKLAMA

Paprastoji jonažolė žydi birželį. Kodėl ji tokia populiari?

Jonažolė jau daugelį metų užima svarbią vietą vaistažolių terapijoje. Dažniausiai ji vartojama esant virškinamojo trakto sutrikimams, lengviems odos uždegimams ir psichiniam nuovargiui. Taip pat manoma, kad jonažolių arbata gali padėti palaikyti inkstų veiklą ir mažinti organizmo tinimą.

REKLAMA

Šiame augale gausu biologiškai aktyvių medžiagų. Jonažolėje randama flavonoidų, fenolinių rūgščių, fitosterolių, eterinių aliejų, pektinų, ksantonų bei vitaminų A, C, B3 ir B4. Būtent dėl šios sudėties jonažolė domina tiek natūralios medicinos šalininkus, tiek mokslininkus.

Tradiciškai jonažolių arbata rekomenduojama esant virškinimo problemoms, nervinei įtampai ir pablogėjusiai savijautai. Liaudies medicinoje žolelė taip pat buvo naudojama sumušimams, nedideliems nudegimams, odos uždegimams, neuralgijai ir tinimui gydyti, tačiau tai nereiškia, kad jonažolės užpilas gali pakeisti gydytojo paskirtą gydymą.

REKLAMA
REKLAMA

Jonažolei priskiriama nemažai biologinių savybių. Žolininkystės šaltiniuose minima, kad ji gali pasižymėti antioksidaciniu, antibakteriniu, priešgrybeliniu, antivirusiniu ir skausmą malšinančiu poveikiu, taip pat padėti apsaugoti nervų sistemą ir kepenis. Vis dėlto tai nereiškia, kad šią žolelę galima vartoti be jokių apribojimų.

Jonažolė ir vaistai: šių derinių reikėtų vengti

Jonažolė gali sumažinti kai kurių vaistų veiksmingumą, todėl žmonės, nuolat vartojantys medikamentus, turėtų būti itin atsargūs.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ypač tai aktualu vartojantiems:

  • kraują skystinančius vaistus;
  • širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtus preparatus;
  • vaistus nuo epilepsijos ir traukulių;
  • bronchus plečiančius vaistus;
  • preparatus, naudojamus ŽIV gydymui.

Taip pat jonažolė gali silpninti geriamųjų kontraceptikų, kurių sudėtyje yra estrogenų, veiksmingumą.

REKLAMA

Pavojingos gali būti ir jonažolės sąveikos su kai kuriais vaistais, veikiančiais serotonino kiekį organizme. Tai apima tam tikrus antidepresantus, tokius kaip citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas ir sertralinas. Atsargumo reikia ir vartojant kitus serotoniną veikiančius preparatus, įskaitant triptanus.

Kam nereikėtų gerti jonažolių arbatos?

Jonažolių arbata nerekomenduojama vaikams ir paaugliams iki 18 metų.

REKLAMA

Jos taip pat turėtų vengti:

  • žmonės, alergiški jonažolei;
  • nėščiosios;
  • krūtimi maitinančios moterys.

Reguliariai vartojant jonažolę svarbu saugotis saulės. Šis augalas gali padidinti odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams, todėl rekomenduojama vengti soliariumų ir ilgo buvimo tiesioginėje saulėje. Tai ypač aktualu vasarą, kai jonažolių rinkimo sezonas sutampa su intensyvia saulės spinduliuote.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jonažolė gali sukelti šalutinį poveikį: į ką atkreipti dėmesį?

Nors dauguma žmonių jonažolę toleruoja gerai, kai kuriems gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos. Paprastai jos pasitaiko nedidelei daliai vartotojų, tačiau jų nereikėtų ignoruoti.

Dažniausiai pasitaikantys simptomai:

  • pilvo skausmai ir kiti virškinimo sutrikimai;
  • galvos svaigimas;
  • mieguistumas arba nuovargis;
  • burnos sausumas;
  • nervingumas ir nerimas;
  • sumišimas;
  • odos reakcijos.

Jonažolių žydėjimo sezonas prasideda antroje birželio pusėje, todėl daugelis žmonių būtent dabar domisi šio augalo rinkimu, tačiau prieš ruošiant arbatą ar užpilą verta įsitikinti, kad nėra sveikatos būklės ar vartojamų vaistų, dėl kurių jonažolės reikėtų vengti.

Saugiausia jonažolę vertinti kaip augalą, turintį stiprų biologinį poveikį, o ne kaip paprastą arbatą. Jei vartojate kraują skystinančius, širdies veiklą veikiančius, psichotropinius, prieštraukulinius vaistus ar hormoninę kontracepciją, prieš pradėdami vartoti jonažolių užpilą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Kartais vos kelių minučių konsultacija gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų