Laidoje „Verta žinoti“ gelbėtojai atviravo apie dažniausias klaidas, šalto vandens šoką ir tai, kodėl net patyrusiems „ruoniams“ po ledu geriau nelįsti.
Laidos vedėjai paklausus, ar matant žmones vaikštančius ant ledo perbėga šiurpas, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas Egidijus Ščerbavičius neslepia – ramiai į tai žiūrėti neįmanoma.
„Jeigu vienoje vietoje ledas laiko, tai dar nereiškia, kad jis už 10 metrų bus tokio pat storio. Visada pavojingiau ten, kur įteka vandens srovės, po tiltais, prie nendrių ar įvairių objektų“, – aiškino jis.
Praėjusį savaitgalį Trakuose apsilankęs gelbėtojas matė, kaip Galvės ežeru žmonės vaikšto net po pėsčiųjų tiltais link pilies.
„Manau, tai visiškai neatsakinga. Neįvertinamos aplinkybės ir galimos pasekmės“, – sako E. Ščerbavičius.
Ledo storis turi būti 7–20 centimetrų
Paklaustas, ar žmonėms trūksta informacijos, ar juos labiau veda adrenalinas, gelbėtojas tikina – greičiausiai kaltas paprasčiausias aplaidumas.
„Informacijos yra tikrai daug – ir internete, ir lankstinukuose, ir pačiuose miestuose. Bet žmonės tiesiog nepasidomi ir neatkreipia dėmesio“, – pastebi jis.
Neretai ant ledo išeina ir šeimos su vaikais. Tiesa, pasak pašnekovo, dauguma renkasi jau pramintus takus, kur ledas bent jau buvo išbandytas kitų.
Kiek gi centimetrų turi siekti ledo storis, kad būtų saugu? Vieną žmogų paprastai laiko apie 7–10 centimetrų ledas, tačiau einant keliems žmonėms kartu reikėtų bent 15–20 centimetrų.
Šiuo metu Galvės ežere ledas siekia maždaug 15 centimetrų, tačiau net ir tai negarantuoja saugumo.
„Užkritęs sniegas veikia kaip termoizoliacinis sluoksnis – net esant šalčiams ledas papildomai nebestorėja“, – paaiškina gelbėtojas.
Prisiminė mirties atvejį, kai panėrė po ekete ir norėjo išnirti kitoje
Laidoje prisimintas ir skaudus atvejis Trakuose, kai žmogus bandė panerti per vieną eketę ir iškilti per kitą. Pasak E. Ščerbavičiaus, net ir turint hidrokostiumą pirmas dalykas, kuris ištinka organizmą, yra šokas.
„Tu iš šiltos, komfortiškos aplinkos patenki į šaltą vandenį, prasideda panika, padažnėja kvėpavimas, greitai apleidžia jėgos“, – pasakoja jis.
Jei vis dėlto nutiko nelaimė ir žmogus įlūžo, gelbėtojas pataria pirmiausia nusiraminti, nusimesti kuprinę ar kitus daiktus, atsisukti į tą pusę, iš kurios atėjote, ir plačiais rankų mostais bandyti išsiropšti iš eketės.
„Išlipus jokiu būdu nestokite prie krašto – reikia nuridenti save bent 10–15 metrų, nes šalia eketės ledas visada būna silpnesnis. O pasiekus krantą – nusivilkti šlapius drabužius ir kuo greičiau šildytis“, – aiškina E. Ščerbavičius.
Papasakojo apie sėkmingus išgelbėjimus
Gelbėtojų praktikoje būta ir sėkmingų išgelbėjimų. Praėjusią žiemą Trakuose jaunuolis su pačiūžomis įčiuožė į vietą, kur tarp dviejų ežerų teka upelis – ten ledas buvo gerokai plonesnis. Laimė, jis buvo netoli kelio, nelaimę pastebėjo praeiviai, o atvykę ugniagesiai spėjo jį ištraukti.
Kalbėdamas apie maudynes eketėse ir „ruonius“, gelbėtojas pabrėžia – tai nėra nekaltas žaidimas.
„Po vandeniu matomumas labai prastas. Net ryškus oranžinis žymeklis pradeda matytis tik iš 3 metrų. O be deguonies smegenys pradeda mirti – pirmosios 5 minutės yra auksinės“, – perspėja jis.
Paklaustas, ar neprofesionalams apskritai verta lįsti po ledu ar nardyti šaltame vandenyje, E. Ščerbavičius atsako nedviprasmiškai:
„Jeigu nesi specialistas, nesi pasiruošęs ir neturi patirties – tikrai neverta to pradėti.“
Visą pokalbio ištrauką pamatykite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ TINKLALAIDĘ GALITE ŽIŪRĖTI ČIA:
„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
