Saugoti savo artimuosius ir prisėsti su jais pokalbiui socialiniame tinkle „Facebook“ ragino Anykščių policijos rėmėjai – bendruomenės pareigūnai.
Ragina pasikalbėti su vyresniais artimaisiais – gali padėti apsisaugoti nuo sukčių aferų
Jie primena – paskutinių dienų policijos duomenimis, stebima liūdna tendencija: senjorai praranda dideles pinigų sumas.
Tačiau kiekvienas galime padėti vyresniems artimiesiems sumažinti riziką pakliūti į sukčių pinkles, kalbėdami su jais apie dažniausius sukčiavimo būdus ir primindami patarimus, kaip atpažinti, kad skambina sukčiai.
„Kasdien sukčiai taikosi į mūsų tėvus, senelius, kaimynus.
Jie skambina, apsimeta policininkais, gydytojais ar net anūkais, pasakoja išgalvotas istorijas ir taip išvilioja santaupas, kurios buvo kaupiamos visą gyvenimą. Tai ne tik finansinė, bet ir emocinė žala.
Kiekvienas iš mūsų galime padėti: pasikalbėkime su artimaisiais, paaiškinkime apie dažniausius sukčiavimo būdus, priminkime – niekada neatskleisti asmeninių duomenų telefonu ar internetu, neperduoti pinigų nepažįstamiems.
Todėl mūsų pareiga – kalbėti, įspėti, mokyti ir būti šalia.
Saugokime savo artimuosius!“ – rašė Anykščių policijos rėmėjai – bendruomenės pareigūnai.
Kaip atpažinti sukčius?
Anksčiau patarimais, kaip atpažinti, kad bendraujate su sukčiais, socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Vilniaus rajono policijos komisariatas.
Pareigūnai priminė ne tik tai, kaip atpažinti sukčius, bet ir kokių veiksmų imtis su jais susidūrus.
„Nepakliūkite į sukčių pinkles! #Svarbu!
* Nesidalinkite savo asmeniniais duomenimis!
* Nespauskite jokių nuorodų, kurias atsiuntė galimi sukčiai. Verčiau atidarykite oficialią įmonės svetainę rankiniu būdu savo naršyklėje. Jei nežinote jų svetainės adreso, eikite į google.com ir prisijunkite prie jų svetainės per paieškos pateiktus rezultatus. Jei jų ten nerandate, tikėtina, kad akcija ar grėsmė iš tikrųjų neegzistuoja.
* Taip pat, kilus abejonių, pravartu paskambinti į klientų aptarnavimo skyrių.
* Nenaudokite sukčių pateikto telefono numerio – skambinkite tuo, kurį rasite oficialioje įmonės svetainėje. Paskambinę, ne tik sužinosite tiesą, bet ir įspėsite apie galimą sukčiavimą“, – primena Vilniaus rajono policijos komisariatas.
Taip pat pateiktame vizuale nurodoma, kad sukčiu galima atpažinti pagal kelis požymius:
* Sukčiai susisiekia telefonu, el. paštu, SMS žinutėmis, per „WhatsApp“, „Viber“ ar kt.;
* Sukčiai ragina tuoj pat reaguoti į skubų ar grasinantį pranešimą, imtis veiksmų;
* Sukčiai visada prašo interneto banko prisijungimo arba asmeninės informacijos;
* Sukčių pranešimuose dažnai pasitaiko gramatikos, rašybos ir logikos klaidų;
* Sukčių el. pašto adresai, pateikiamos nuorodos, laiškų priedai gali sukelti įtarimų.
Kokių klaidų nekartoti susidūrus su sukčiais?
Apie tai, kokių klaidų nekartoti susidūrus su sukčiais, anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė. Ji pabrėžė, kad budrumas yra geriausia gynyba.
Pasak E. Lukošienės, sukčiai stebėtinai greitai reaguoja į visuomenės aktualijas ir pritaiko savo schemas prie populiarių temų ar įvykių.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė pastebi, kad vis dažnesnė sukčių naudojama tendencija yra kreipimasis vardu. Kurdami sukčiavimo schemą, siunčiamas užklausas savo potencialioms aukoms jie suasmenina:
„Jie analizuoja viešai prieinamą informaciją, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, ir, remdamiesi ja, kuria įtikinamas žinutes ir siunčia užklausas, kurios atrodo tikroviškos ir įtaigios. Visa tai padidina tikimybę, kad potenciali sukčių auka patikės ir sureaguos į sukčių prašymus.“
Tad ką svarbu žinoti susidūrus su sukčiais?
* neskubėti ir nevykdyti sukčių nurodymų;
* nespausti siųstų nuorodų ir nevesti asmeninių duomenų;
* nespausti siųstų nuorodų ir nevesti asmeninių duomenų;
* įvertinti, ar pateikiamos faktinės aplinkybės yra realios, o jei kyla nors menkiausia abejonė, padėti ragelį ir kreiptis oficialiu įstaigos kontaktu;
* nepanikuoti ir nepriimti skubotų sprendimų;
* tikrinti informaciją – atsižvelgiant į situaciją, susisiekti su paminėtu asmeniu, institucija ar organizacija žinomais oficialiais kontaktais ar savo paskyrose (pavyzdžiui, bankai, Registrų centras, siuntų tarnybų, Sodra, Mano VMI ir t. t.);
* prisiminti, jog valstybės institucijos, bankai, siuntų bendrovės ir pan. neprašo asmens ir interneto banko duomenų, o policijos pareigūnai neskambina vaizdo skambučiu („Viber“, „Whatsapp“ ar kt. programėle); svarbu žinoti, kad nėra skambučio sujungimo (perjungimo) galimybės tarp įstaigų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
