REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Vilniečio Tomo gyvenimas iš esmės pasikeitė po patirto insulto, lėmusio jo negalią. Vyras įspėja, kad panaši situacija gali nutikti kiekvienam iš mūsų – niekas nėra apsaugotas nuo streso ir gyvenimiškų tragedijų. Pasak jo, labai svarbu net ir sunkiausiais momentais nenuleisti rankų, dirbti su savimi ir tikėti geresne ateitimi. 

Skaityk lengvai

Vilniečio Tomo gyvenimas iš esmės pasikeitė po patirto insulto, lėmusio jo negalią. Vyras įspėja, kad panaši situacija gali nutikti kiekvienam iš mūsų – niekas nėra apsaugotas nuo streso ir gyvenimiškų tragedijų. Pasak jo, labai svarbu net ir sunkiausiais momentais nenuleisti rankų, dirbti su savimi ir tikėti geresne ateitimi. 

REKLAMA
Skaityk lengvai
REKLAMA
REKLAMA

Tomas lankosi Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos (LSPŽGB) VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje. Vyras apgailestauja, kad šalyje vėl paskelbus karantiną užsiėmimų sumažėjo, žmonės gali ateiti ne kasdien. „Buvimas kartu su kitais žmonėmis gydo, o širdžiai miela veikla padeda pamiršti bėdas ir negandas“, – įsitikinęs pašnekovas. 

REKLAMA

Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos socialinė darbuotoja Vilma Kunsmonaitė mena, kad prieš porą metų į užsiėmimus atėjęs Tomas buvo užsisklendęs, tylus. Vėliau jis išdrąsėjo, ėmė dalyvauti ne tik užsiėmimuose, bet ir LSPŽGB rengiamose konferencijose, konkursuose, stovyklose, mokymuose. 

„Tomas – protingas, išsilavinęs, įdomių minčių ir idėjų turintis žmogus. Jis labai draugiškas, nekonfliktiškas, supratingas, visada atskuba į pagalbą kitiems. Be to, turi puikų humoro jausmą, pasakoja šmaikščias istorijas, geba nuimti įtampą, jei kyla konfliktinių situacijų. Tomas ir gražiai piešia – jo spalvintos mandalos ką tik iškeliavo į Lietuvos žmonių su negalia Vilniaus dienos centrą, kur bus demonstruojamos lankytojams ir svečiams. Tomas turi puikų skonį, jaučia spalvas, todėl jo mandalos – ypatingos“, – pasakoja V. Kunsmonaitė. 

REKLAMA
REKLAMA

Tomui taip pat patinka dainuoti ansamblyje „Volungė“. „Kadangi turiu trumpalaikės atminties problemų, būtinybė išmokti dainų tekstus, įsiminti melodiją man labai padeda. Be to, muzika visada suteikia gerų emocijų, kaip ir kruopštus darbas spalvinant mandalas. Šios veiklos man atrodo labai prasmingos“, – sako pašnekovas. 

Jis taip pat mėgsta Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos projektų vadovo Dariaus Rakausko rengiamus protų mūšio žaidimus. Čia Tomas gali pademonstruoti per ilgus metus sukauptas žinias ir patirtį. Vyras pasakoja anksčiau turėjęs ir kitokių pomėgių, tik jo gyvenimą iš esmės pakeitė negalia. Dabar jis priverstas gyventi uždariau, ypač – per šalyje paskelbtą karantiną, kai namuose likti rekomenduoja Lietuvos ir pasaulio medikai. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gyveno kitaip 

Baigęs vidurinę mokyklą Tomas sako pasirinkęs geodezijos statybos studijas tuomečiame Vilniaus statybos technikume. 18-likos buvo pašauktas tarnauti sovietų kariuomenėje. „Patekau į Ukrainą, artilerijos žvalgybos seržantų mokyklą. Paskyrimą lėmė tai, kad jau turėjau žemės matavimo, žemėlapių sudarymo patirties. Mano užduotis buvo aptikti priešo išsidėstymo vietas. Iš arti mačiau „katiušas“, haubicas, kitą sovietinę karinę techniką. Tarnybos pradžioje man sekėsi, sulaukdavau tik pagyrų ir apdovanojimų“, – pasakoja vyras. 

REKLAMA

Baigęs seržantų mokyklą jis tarnybą tęsė Kazachstane. Ten jau nebuvo lengva – vargino didelis karštis, prastas maistas. Tarnaudamas Kazachstane Tomas svėrė vos 64 kilogramus. Vis dėlto nei patyčių, nei tuo metu sovietų kariuomenėje paplitusios „diedovščinos“, kai ilgiau tarnaujantys kareiviai žiauriai elgiasi su naujokais, jam neteko patirti. 

Grįžęs iš sovietų kariuomenės Tomas įsidarbino tuomečiame Vilniaus inžinerinių tyrinėjimų institute, kur matavo sklypus, sudarinėjo žemėlapius. Vėliau, institutui užsidarius, perėjo dirbti į uždarąją akcinę bendrovę, kuri taip pat vertėsi sklypų ribų nustatymu ir matavimu. Tomui teko dalyvauti žemės grąžinimo ankstesniems savininkams procese, sudarinėti Vilniaus miesto požeminių komunikacijų žemėlapius ir kt. 

REKLAMA

Didžiausia aistra – kelionės 

Dar vaikystėje su tėvais Tomas apkeliavo visas Sovietų Sąjungos respublikų sostines. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsivėrus geležinei uždangai kartu su keletu draugų subūrė keliautojų klubą, kasmet derindavo atostogas ir rinkdavosi pamatyti vis kitą šalį. Aplankė visas Europos valstybių sostines, taip pat tolimąją Kubą. 

„Kiekviena šalis žavėjo savita architektūra, tik jos žmonėms būdingu gyvenimo būdu. Ypač man patiko Kuba, jos linksmi žmonės. Nors gyvenimas toje šalyje nėra lengvas, kubiečiai šoka, dainuoja ir pernelyg daug dėmesio neteikia materialiems dalykams. Galbūt tai lemia ir puikus salos klimatas“, – svarsto Tomas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat didelį įspūdį vyrui paliko Madridas, Paryžius. „Kelionės – geriausias būdas pailsėti, sukaupti jėgų naujiems darbams. Gaila, bet po patirto insulto kelionės baigėsi. Subyrėjo ir mūsų keliautojų ratelis, nors ir toliau likom draugais“, – sako pašnekovas. 

Kokioje srityje Lietuvoje padaryti didžiausi pokyčiai įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Švietimo sistemos prieinamumas
Fizinės aplinkos prieinamumas
Informacijos prieinamumas
Neįgaliųjų įdarbinimas
Neįgaliųjų sportas
Kultūros ir laisvalaikio prieinamumas
BALSUOTI
REZULTATAI
Kokioje srityje Lietuvoje padaryti didžiausi pokyčiai įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją?
Švietimo sistemos prieinamumas
20.7%
Fizinės aplinkos prieinamumas
14.9%
Informacijos prieinamumas
26.4%
Neįgaliųjų įdarbinimas
11.5%
Neįgaliųjų sportas
17.2%
Kultūros ir laisvalaikio prieinamumas
9.2%
Balsavo: 87

REKLAMA

Insultas lėmė negalią 

Tomas pasakoja, kad insultas jį ištiko prieš trejus metus, kai onkologine liga sunkiai susirgo mama: „Visą laiką gyvenau su tėvais, todėl sunki mamos liga man buvo ypač skaudi. Patyriau didžiulį stresą ir psichologinę traumą. Po insulto prasidėjo kelionės po ligonines. Pirmą kartą ten praleidau 1,5 mėnesio. Kai kurios smegenų funkcijos grįžo, savijauta pagerėjo, liko pakenkta tik smegenų dalis, atsakinga už trumpalaikę atmintį. Dabar net eidamas į parduotuvę turiu susidaryti reikalingų produktų sąrašą. Puikiai prisimenu, kas mano gyvenime buvo anksčiau, iki ligos, tik ne visada galiu pasakyti, kas buvo ką tik.“ 

REKLAMA

Vyras neslepia, kad iš pradžių dėl ligos patyrė depresijos epizodų, vis dėlto blogas mintis visada stengėsi vyti į šalį. Ypač daug streso sukėlė tai, kad jam teko mesti mėgstamą darbą. „Mano darbe viskas susiję su skaičiais, daug ką turi žinoti, įsiminti. Kol kas viso to nepajėgiu. Santykiai su bendrovės vadovais, kolegomis liko puikūs, jie ir dabar skambina, klausia, kada sugrįšiu. Labai norėčiau, tik prieš tai turėčiau susigrąžinti atmintį“, – sako Tomas. 

Tikisi susigrąžinti atmintį 

Vyras deda visas pastangas, kad sveikata gerėtų: „Atmintį atgaivinti labiausiai padeda kryžiažodžiai, labai mėgstu juos spręsti. Taip pat man patinka skaityti knygas. Mėgstamiausios – detektyvai, skaitydamas visada turi pasukti galvą dėl pabaigos. Dar patinka istoriniai filmai. Labiausiai sužavėjo neseniai matyta juosta apie Ispanijos susivienijimą.“ 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be protinės veiklos, Tomas stengiasi kuo daugiau judėti. „Iki karantino kasdien po du kartus apeidavau savo rajoną, du kartus per dieną po 100 kartų kilnodavau svarelį. Dabar jau liko tik svarelis – stengiuosi gatvėje daug nevaikščioti, bijau užsikrėsti koronavirusu. Vis dėlto tiek fizinis, tiek protinis aktyvumas man duoda labai daug“, – sako vyras. 

Vyro teigimu, negalia neišvengiamai pakeičia gyvenimą. Vis dėlto Tomas rankų nuleisti neketina. Nuolat mankštindamas protą, lavindamas atmintį jis tikisi sutvirtėti ir grįžti į ankstesnį darbą, užsiimti mėgstama veikla.

Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų