Socialiniame tinkle „Facebook“ Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija primena – vanduo turi būti tiriamas bent kartą per metus.
Dideli nitratų ir nitritų kiekiai vandenyje pavojingi kūdikiams, suaugusiems gali didinti vėžio riziką
Nurodoma, kad dideli nitratų ir nitritų kiekiai kūdikiams gali sukelti methemoglobinemiją, suaugusiems gali didinti virškinamojo trakto vėžio riziką.
Problemų gali sukelti ir dideli geležies ar mangano kiekiai, kai toks vanduo vartojamas ilgą laiką.
Dėl šių priežasčių itin svarbu rūpintis vandens kokybe ir ją tikrinti, o tai, kokių medžiagų ir kokie jų kiekiai yra vandenyje, gali patvirtinti tik tyrimai.
„Ar žinojote? Per dideli nitratų ir nitritų kiekiai (dažni žemės ūkio zonose dėl trąšų naudojimo) gali sukelti methemoglobinemiją kūdikiams ir didinti virškinamojo trakto vėžio riziką suaugusiems.
Ilgalaikis vandens, kuriame gausu geležies ir mangano gali lemti kepenų ir inkstų apkrovą, taip pat gadina buitinius prietaisus.
Vandens kokybė – ne abstrakti problema, o tiesioginis jūsų ir jūsų šeimos sveikatos klausimas.
Jei geriate šulinio ar gręžinio vandenį, patikrinkite jį bent kartą per metus, ypač po potvynių, statybų ar trąšų naudojimo sezono.
Jūsų vanduo turi būti saugus, o tai patvirtinti gali tik tyrimai!“ – dalijosi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
Kas atsakingas už vandens tyrimus?
Kaip rašoma ankstesniame Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešime, kai gręžinio vanduo naudojamas komercinėje veikloje (tarp jų ir kaimo turizmo sodybose, kavinėse, ūkiuose, plovyklose, SPA, servisuose ir kt.), reikia leidimo naudoti požeminį vandenį.
Tokiu atveju gręžinio vandens mėginius privalo paimti gręžinius įrengiančios įmonės. Paimtuose vandens mėginiuose turi būti atlikta bendroji vandens cheminė analizė, taip pat ištirti toksiniai ir indikatoriniai rodikliai, nurodyti higienos normoje „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.
Gręžinį įrengusi įmonė tyrimų rezultatų protokolus kartu su visa dokumentacija pateikia Lietuvos geologijos tarnybai. Savininkas pats tokio gręžinio registruoti negali.
Kai gręžinio vanduo naudojamas tik individualiam apsirūpinimui (namų ūkiui), leidimo naudoti požeminio vandens išteklius nereikia. Tuomet didžioji dalis privalomų parametrų nustatoma atlikus bendrąją vandens cheminę analizę. Papildomai reikia nustatyti tik arseno kiekį, o gręžinių, įrengtų į prekvartero vandeninguosius sluoksnius, – fluoridus ir borą.
Registruojant naują gręžinį, vandens mėginį paima ir į laboratoriją atiduoda gręžinį įrengusi įmonė, taip pat ji pateikia tyrimo protokolus, kurių rezultatai nurodomi gręžinio pase.
Jeigu gręžinys registruojamas Žemės gelmių registre vadovaujantis Gėlo požeminio vandens gręžinių įteisinimo įstatymu, vandens tyrimai nebūtini, nes šiuo atveju už vandens kokybę atsako pats gręžinio savininkas.
Vis dėlto LGT specialistai labai rekomenduoja atlikti bendrąją vandens cheminę analizę ir arseno koncentracijos tyrimą, kad būtų aišku, ar vandenyje nėra pavojingų medžiagų (nitratų, nitritų, arseno ir kt.).
Kokie tyrimai atliekami?
Tyrimai nurodyti Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarkos apraše.
Komercinei veiklai (kai reikia leidimo) atliekami išplėstinis vandens kokybės tyrimas: nustatomi toksiniai (arsenas, nitritai, nitratai, sunkieji metalai, halogeniniai ir aromatiniai angliavandeniliai) ir indikatoriniai rodikliai
Individualiam naudojimui atliekama vandens bendroji cheminė analizė:
- pH, bendras kietumas, elektrinis laidis, permanganato skaičius,
- chloridai, sulfatai, hidrokarbonatai,
- nitratai, nitritai,
- natrio, kalio, kalcio, magnio, amonio jonai,
- geležis, manganas, arsenas.
Sužinoti, ar vanduo tinkamas kasdieniam naudojimui, galima ir LGT laboratorijoje.
„Rūpindamiesi vandens kokybe, saugote ne tik save ir savo šeimą, bet ir kaimynus. Ir, žinoma – aplinką“, – sako LGT specialistai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
