gręžinys

Jau beveik pusantrų metų gyventojai turi galimybę įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus gręžinius ar atnaujinti šiame registre esančius duomenis apie gręžinio savininką be jokių sankcijų. Tačiau iki šiol ja pasinaudojo tik nedidelė gyventojų dalis, rašoma ministerijos pranešime.

Kas trečias Lietuvos gyventojas vandenį semia iš šachtinio šulinio. Nors, kaip juokauja specialistai, šulinių kasimas – ne raketų mokslas, specifinių profesinių žinių ir patirties čia tikrai reikia. Vandens gyslos nustatymas, tinkamos šulinio vietos parinkimas, būsimo šulinio gylio apskaičiavimas, kasimas ir tinkamas rentinių sujungimas – visa tai reikalauja patirties ir savo darbo išmanymo. Šulinio negalima išsikasti kur tik panorėjus – nustatyti labai aiškūs apribojimai ir reikalavimai.

Vilniaus rajone šulinyje apsinuodiję dujomis žuvo trys bendrovės „Vilniaus vandenys“ darbuotojai. Aiškėja, kad netikėtai plūstelėjus nuodingoms dujoms mirtinai apsinuodijo vienas šulinyje buvęs vyras, kiti lipo jam padėti, tačiau taip pat pateko bėdon. Atskubėję gelbėtojai dar vieną vyrą gaivino, tačiau netrukus mirė ir jis. Atokioje vietoje miške yra šulinys, o šalia jo buvo trys mėlynais maišais uždengti kūnai. Net trys darbininkai žuvo netoli Nemenčinės esančioje vandenvietėje.

Palangoje iš giliausio gręžinio Lietuvoje ištryško mineralinis vanduo. Nors jo išgavimui prireikė šešiaženklės sumos ir daug įdirbio, hidrogeologų teigimu, troškulį numalšinti geriau paprastu vandeniu iš krano. Palangoje atidarytas giliausias Lietuvoje mineralinio vandens gręžinys. Iš jo išgaunamą vandenį planuojam naudoti ir gėrimui, ir kūno procedūroms.

 Oklahomoje po sprogimo gręžimo bokšte pirmadienį dingo penki darbininkai, pranešė valstijos pareigūnai. Po maždaug 8 val. 45 min. (16 val. 45 min. Lietuvos laiku) įvykusio sprogimo gręžimo bokšte įsiplieskė didelis gaisras. Nelaimė įvyko netoli Kvintono miestelio Oklahomos rytuose. Gelbėtojai surado 17 nuo liepsnų pabėgusių darbininkų, bet dar penkių vakare tebebuvo ieškoma.

Net ir lietingą dieną prie šaltinio apstu žmonių. Vieni sako negalintis gerti krano vandens, kiti gręžinio, todėl atvažiuoja pasisemti iš šaltinio. Sako, jis kur kas skanesnis. Tuo metu valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus populiarėjantis žmonių noras gerti nevirintą šaltinio vandenį – gąsdina. Jie sako, jeigu šaltinis teka ten, kur aplink dirbami laukai ar gyvulių fermos – vanduo bus užterštas nitratais. Tokiame vandenyje gausu ir mikrobų.

Šiemet nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. mūsų šalyje įregistruoti, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, 868 nauji požeminio vandens gavybos gręžiniai. Tai 17 proc. daugiau, palyginti tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu (740 gręžinių). Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, visi tokie gręžiniai turi būti naudojami saugiai, o nenaudojamus, bešeimininkius privalu likviduoti. Pastarųjų aptinkama šalia apleistų ūkinių pastatų, apgriuvusių fermų.

Norvegijos įmonė „Advantec“, Lietuvoje gaminanti įrangą naftos ir dujų gavybos gręžiniams, plečia savo veiklą ir skelbia apie naujų darbuotojų paiešką Klaipėdoje. „Advantec“ specializuojasi komponentų naftos ir dujų gręžiniams gamyboje, teikdama elektronines ir hidraulines kontrolės sistemas bei susijusius produktus tarptautinei naftos ir dujų gavybos rinkai.

Pažiūrėjus į šias nuotraukas pasidaro aišku, kaip skalūnų dujos bus išgaunamos Ukrainoje, kaip bus pritaikoma amerikietiška patirtis ir kiek bus laikomasi gamtosaugos normų. Šios nuotraukos ir tekstas buvo publikuotos forume kroha.dn.ua, kuris tapo vienu iš pasipriešinimo skalūnų dujų gavybai Ukrainoje židinių. Forumo dalyvė ALUSIK_ praėjusių metų kovo mėnesio viduryje apsilankė Donecko srities Želanės gyvenvietėje (išties gražus ir slavų kalbas mokantiems prasmingas pavadinimas – ru.