Seulas–Pietų Korėjos sostinė ir vienas didžiausių pasaulio miestų, kuris talpina 22 milijonus gyventojų. Žmonių gausa ir jų nuolatinis judėjimas sukuria dinamiško ir niekada nepailstančio miesto įvaizdį. Tai gerai atspindi ir oficialus miesto šūkis: Sveikas, Seule, — Azijos siela! (Hi Seoul–Soul of Asia !).
Tarp modernumo ir tradicijos
Vos atvykus į Seulą į akis krenta jo modernumas. Miestas pilnas įspūdingų dangoraižių, modernių pastatų ir naujausių technologijų. Jos įdiegtos visose pagrindinėse miesto vietose: metro, prekybos centruose, baruose, restoranuose, o jomis be jokių sunkumų naudojasi tiek jauniausios, tiek vyriausios kartos miesto gyventojai.
Važiuojant metro retai kada pamatysi žmogų nesinaudojantį nešiojamuoju televizoriumi, o pagrindinėse Seulo vietose galima naudotis miesto kompiuteriais ir juo padarius nuotrauką čia pat nusiųsti elektroniniu paštu artimiesiems.
Nors Seulas vienas moderniausių pasaulio miestų, pagarba senajai šalies kultūrai ir tradicijų laikymasis yra neatsiejama jo dalis.
Miestas turtingas senosios istorijos paminklais. Čia galima pamatyti įspūdingų XIV–ojo amžiaus karalių rezidencijos rūmų, kurie yra saugomi tradicine uniforma vilkinčios karališkosios sargybos.
Senamiesčio rajonuose gausu tradicinių Korėjiečių gyvenamųjų namų „hanok“. Jų gyventojai maloniai kviečia į vidų pasimokyti tradicinių korėjiečių keramikos, tapybos, maisto gaminimo ar tradicinio šokio subtilybių.
Senosios korėjiečių tradicijos atsispindi ne tik istoriniuose paminkluose, bet jų laikomasi ir kasdieniniame gyvenime. Miegojimas ir sėdėjimas ant žemės yra nuo senų laikų išlikusi praktika. Senieji tradiciniai korėjiečių namai būdavo labai maži, todėl vietos lovoms juose tiesiog nelikdavo.
Šeima — visuomenės vertybė
Pietų korėjiečiai ypatingai vertina artimus giminystes ryšius. Tradicinės šeimos modelį sudaro proseneliai, seneliai, tetos, dėdes, vaikai, dažnai ir artimiausi jų draugai.
Šeimos santykiai grindžiami pagarba vienas kitam, o ypač vyresniesiems. Vyriausiasis šeimos narys yra didžiausias autoritetas, kurio patarimais ir patirtimi vadovaujasi visi šeimos nariai.
Pagal Konfucijaus filosofiją, kuria grindžiami korėjiečių kultūros pagrindai, šeima–visuomenės pagrindas. Todėl pagarba šeimos nariams yra ne tik tos šeimos, bet ir visos visuomenes vertybė. Išmokęs gerbti savo artimą šeimoje, žmogus mokės gerbti ir visuomenę.
Kad pagarba žmogui užima svarbią vietą korėjiečių kultūroje atspindi ir jų kasdieninės etiketo ir mandagumo taisyklės.
Pagrindinė taisyklė — prieš įžengiant į vidų (ar tai būtų kavinė, baras, restoranas, viešbutis ar namai) nusiauti batus. Jos nesilaikymas–didžiulis nepagarbos ženklas.
Įteikiant dovaną ar tiesiog paduodant daiktą reikėtų tai daryti abejomis rankomis.
Sveikinantis ar atsisveikinant derėtų nusilenkti suglaudus abu delnus kartu. Taip išreiškiama didelė pagarba žmogui ir dėkingumas.
Pietų Korėjos gyventojai svetingi, dosnūs ir draugiški. Kartą stovėdama su žemėlapiu rankose pasiūlymo padėti rasti kelią sulaukiau net penkis kartus.
Ypatingas korėjiečių svetingumas ir draugiškumas atsiskleidžia maisto kultūroje. Dar nespėjus atsiversti meniu, kiekviename restorane stalas apkraunamas įvairiausiais užkandžiais, kurie yra tiekiami veltui visiems restorano lankytojams.
Tradicinis korėjiečių maistas labai aštrus. Pagrindinis jų patiekalas — kimči. Tai fermentuotas patiekalas, gaminamas iš įvairių daržovių, dažniausiai iš pekino kopūstų ar ridikų ir aštriųjų prieskonių.
Kimči valgomas visur ir visada. Tai pagrindinis pusryčių, pietų ir vakarienės užkandis. Iš jo gaminami blynai, sriuba, troškiniai.
Seule, yra keli kimči muziejai, kuriuose galima paragauti per 30 kimči rūšių.
Nors šuniena (gaegogi) laikoma vienu iš tradicinių korėjiečių patiekalų, tradiciją skaičiuojančių daugiau nei 1000 metų, ji valgoma labai retai.
Seule galima rasti vos kelis restoranus, tiekiančius šį pikantišką patiekalą. Kiek dažniau šuniena valgoma vasarą per karčius. Sakoma, kad ji suteikia energijos ir padeda atsigaivinti.
Pietų Korėjoje vyrauja patriarchalinis šeimos modelis. Vyras ir moteris atlieka aiškias šeimos funkcijas: moteris — namų šeimininkė ir vaikų prižiūrėtoja, vyras — uždirba pinigus.
Dirbanti moteris — ne retenybė, tačiau šeima, kurioje moteriai nereikia dirbti, labiau gerbiama visuomenės. Tokia moters padėtis rodo, kad šeima turtingesnė už kitas.
Korėjiečių šeimoje, kurioje buvau apsistojusi keletui dienų, vyras į darbą išeina 7 valandą ryto ir grįžta tik vidurnaktį.
Panašiai dirba ir daugelis Seulo gyventojų. Vidutinė darbo diena čia trunka apie 10 — 12 valandų.
Po ilgos darbo savaitės Seulo gyventojai stengiasi turiningai praleisti laisvalaikį.
Seulas apsuptas aštuonių kalnų, todėl vienas populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų–kopimas į kalnus. Ten savaitgaliais traukia daugybė žmonių ir mėgaujasi iš kalnų viršūnių atsiveriančiais įspūdingo kraštovaizdžio vaizdais.
Kalnuose galima apsilankyti ar net kurį laiką pagyventi budistų vienuolynuose. Tai ir aš išbandžiau.
Vienuoliai maloniai dalinasi ne tik savo gyvenimo patirtimi, bet ir supažindintina su savo kasdieninio gyvenimo rutina: kėlimasis 4 valandą ryto, meditacija ir meldimasis, maisto gaminimas, ruošos darbai, arbatos gėrimo ceremonijos.
Mėgstantiems kiek triukšmingesnį laisvalaikio praleidimo būdą tinkamesnė vieta–naktinis Seulas.
Gausu diskotekų, barų, vyksta įvairiausi kultūriniai renginiai ir koncertai. Vienas iš populiariausių Korėjiečių užsiėmimų —–„karaokė“ (dainavimas pagal melodiją).
Ji ypač populiari Pietų Korėjos kultūroje. Savaitgaliais čia traukia gausūs dainuoti nusiteikusiu Seulo gyventojų būriai, todėl norintiems ten patekti, reikėtų iš anksto užsisakyti vietą.
Gyventojai grėsmės nejaučia
Nors Seulą ir pasienio ruožą su Šiaurės Korėja skiria vos 60 kilometrų, apie potencialią karo grėsmę primena tik retkarčiais gatvėmis pražygiuojantys kareiviai.
Seulo gyventojai jaučiasi ramūs, saugūs ir apie santykius su Šiaurės Korėja kalba retai. Viena korėjietė prasitarė, kad ši tema labiau jaudina į Pietų Korėją atvykusius užsieniečius, o vietiniams — tai seniai nusibodusi diskusija.
Besidomintys Šiaurės ir Pietų Korėjos santykiais lankosi demilitarizuotoje Korėjos zonoje. Tai riba tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos — vienas iš labiausiai saugomų pasienio ruožų pasaulyje.
Viena iš šios zonos vietovių — Panmunjeomas. Šioje demilitarizuotos zonos dalyje galima pažiūrėti į Šiaurės Korėjoje esantį Kijong–dong miestelį.
Atrodo prabangūs ir tvarkingi miestelio namai — tik Šiaures Korėjos kuriama turtingos ir besivystančios šalies iliuzija. Daugelis tų namų yra negyvenami, be elektros ir net langų.
Mantė Vertelytė
