Įvardinkite savo reakcijas
Pažvelkite į savo elgesį streso metu ir sąžiningai sau įvardinkite, kaip bandote save raminti. Galbūt atrasite, kad kai kurie jūsų būdai yra nelabai sveiki ir neadaptyvūs (nepadedantys įveikti streso ir silpninantys jūsų atsparumą stresui ateityje). Jei nieko nekeisite, ne tik pats stresas, bet ir jo įveikos būdai gali sukelti sveikatos sutrikimus. Neadaptyvius būdus vertėtų keisti sveikesniais ir tinkamesniais, nes kol esame gyvi, su stresu vis tiek teks susidurti.
Čia pateikiamos dažniausios neadaptyvios reakcijos į stresą – peržiūrėkite ir galbūt atpažinsite kas būdinga ir jums. Jei abejojate, tikslingai pastebėkite ką būtent jūs darote, kai pajuntate augančią įtampą ar kai reikia ištverti stresą ilgesnį laiką.
Nemiga. Sunku užmigti vakare, atsibundate vidury nakties arba per anksti ryte. Tai vienas iš ryškiausių simptomų, kad streso lygis yra per aukštas.
Skausmas. Streso metu nesąmoningai suspaudžiate kumščius ar sukandame dantis, sukeliate pečius ir įtraukiate galvą. Tokia kūno raumenų įtampa gali sukelti skausmus ir nuoširdžiai nesuprasite iš kur atsirado fizinis skausmas. Galima jausti galvos ar nugaros skausmus, deguonies trūkumą, pilvo skausmus ar dieglius ir įvairius kitus fizinius negalavimus.
Persivalgymas. Kylantį nerimą galite mėginti slopinti pavalgydami, supainioję nerimo ir alkio pojūčius arba siekdami suteikti sau malonumą vietoj nemalonios įtampos. Ypač dažnas pasirinkimas – saldumynai, nes organizmui gavus cukraus išsiskiria serotoninas (taip vadinamas „laimės hormonas“). Arba atvirkščiai – streso metu apetitas gali visai dingti.
Rūkymas ar svaiginimasis. Net jei metėte rūkyti, streso metu imate cigaretę ir galvojate, kad šitokiu metu ne nuodėmė užtraukti vieną dūmą. Tyrimai rodo, kad dažniausiai buvę rūkoriai „atkrenta“ būtent streso metu. Taip pat streso metu kyla noras išgerti alkoholio ar kitaip apsvaigti.
Pyktis. Stresas gali padidinti dirglumą. Galite tapti irzliais, nemandagiais, pakelti balsą tada, kai visai to nereikėtų ir pradėti konfliktuoti su šeimos nariais, kaimynais, bendradarbiais.
Ašaros. Jautresni žmonės streso metu gali nesunkiai prapliupti ašaromis dėl visai nesusijusių smulkmenų. Tuomet gali kilti nereikalingumo, vienišumo jausmai.
Depresija. Būna momentų, kai visko atrodo jau per daug. Kai norisi tik gulėti lovoje spoksant į lubas ir nieko nedaryti: nesitvarkyti, nevalgyti, nesiprausti, netgi nejudėti. Apima bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmai, anksčiau maloni veikla nebeteikia malonumo. Jei tokia būsena nekintamai trunka ilgiau nei dvi savaites, jau galima įtarti depresiją ir būtina pasikonsultuoti su specialistu.
Negatyvumas. Kai nesusitvarkote su stresu, pradeda kilti mintys apie blogiausią išeitį, imate kritikuoti ir menkinti save, išryškinate būtent negatyvius dalykus situacijoje ar žmonių elgesyje, įtariate blogus ketinimus jūsų atžvilgiu.
Atraskite geresnių būdų
Kai pripažįstate savo reakcijas, galite pradėti ieškoti tinkamesnių būdų streso įveikai. Jų apstu:
Sumažinkite krūvį. Tai lengviau pasakyti nei padaryti, bet peržiūrėję savo dienos, savaitės ar mėnesio planus tikriausiai atrasite įsipareigojimų, kuriuos galite deleguoti kam nors kitam ar apskritai atsisakyti.
Pasiruoškite. Numatykite galimus poreikius, pasiruoškite susitikimams, kelionėms, galimiems kritiniams atvejams. Jei jūsų automobilyje bus ne tik privalomas atsarginis ratas, bet ir neprivalomas vilkimo lynas, tikimybė jog įstrigsite vidury laukų bus mažesnė ir atitinkamai jūsų stresas netikėtai sugedus automobiliui – mažesnis. Planuokite darbus ir nusistatykite realius tikslus. Planuodami laiką, visuomet pasilikite nedidelį rezervą, jei reikalai judėtų lėčiau ar ne taip, kaip numatyta.
Plėskite savo ryšius. Megzkite naujas pažintis ir nuolat palaikykite svarbius ryšius. Palaikanti šeima, draugai, kolegos, dvasiniai vadovai yra tie svarbūs žmonės, kurie bus atrama sunkiais momentais. Užsiimkite savanoriška veikla savo bendruomenėje.
Turėkite hobį. Tai gali atrodyti pritempta, tačiau širdžiai miela veikla gali atgaivinti širdį ir nuraminti protą. Skaitykite, pieškite, megzkite, žvejokite, auginkite gėles ar gyvūnus, važinėkite riedučiais – darykite tai, kas jums iš tiesų malonu. Tik svarbu, kad hobis netaptų jums pareiga ar dar vienu stresoriumi - pavyzdžiui, rūpinimasis gyvūnu iš malonumo ilgainiui gali tapti slegiančia pareiga.
Atsipalaiduokite. Fizinis aktyvumas, relaksacija, meditacija, SPA procedūros – nesvarbu ką jūs pasirinksite, svarbu kad dėmesį skirsite raminančiai, atpalaiduojančiai, malonumą teikiančiai veiklai. Palepinkite savo kūną ir pastebėsite, kaip pasikeis jūsų emocinė būsena.
Pakankamai miegokite. Miego trūkumas neigiamai veikia imuninę sistemą, mąstymo procesą, atmintį ir dėmesį. Išsimiegojus jaučiamės žvalesni ir geresnės nuotaikos.
Kreipkitės pagalbos. Jei stresas užvaldė ir jau patys nebeatrandate išeities, kreipkitės pagalbos į profesionalą – gydytoją, psichologą ar psichoterapeutą. Nuolatinis, nesuvaldomas stresas gali sukelti sveikatos sutrikimus, tad nelaukite kol atsiras fiziniai simptomai.
Kaip tikriausiai supratote, pokyčiams gali prireikti laiko ir jūsų pastangų. Nėra tokio būdo, kuris sumažintų stresą per vieną dieną. Tačiau net ir nedidelės pastangos yra geriau už jokias. Pamėginkite taikyti kurį nors būdą 21 dieną – tyrimai rodo, kad per tiek dienų susiformuoja įprotis.
Šaltinis: http://www.stresomazinimas.lt
