Mokslininkai pasidalijo faktais, kas nutinka žmonių smegenims, kai jie miršta – ant mirties slenksčio esantys žmonės dažnai praneša matantys baltą ryškią šviesą ir susitinkantys su giminaičiais, kurių seniai neteko.
Ekspertai teigė, kad aktyvumas buvo užfiksuotas smegenų dalyje, susijusioje su sapnavimu, haliucinacijomis, kurios ištinka epilepsijos metu, ir pakitusiomis sąmonės būsenomis.
Jie ištyrė keturis pacientus, kurie mirė sustojus širdžiai. Jų smegenų elektrinis aktyvumas buvo matuojamas pasitelkiant elektroencefalogramą (EEG), rašo mirror.co.uk.
Visi keturi pacientai buvo ištikti komos, be sąmonės ir jų gyvybę palaikantys aparatai buvo atjungti su šeimos sutikimu, kai jiems pranešta, kad gyvybės išgelbėti nebepavyks.
Kai buvo atjungti gyvybę palaikantys aparatai, padažnėjo dviejų pacientų širdies susitraukimų dažnis ir gama bangų aktyvumas. Gama bangų aktyvumas laikomas greičiausiu smegenyse ir siejamas su sąmoninga būsena.
Traukulių priepuoliai
Šie du pacientai anksčiau pranešė, kad juos ištikdavo traukulių priepuoliai, tačiau likus valandai iki mirties jų nebepatyrė.
Mičigano sąmonės mokslo centro įkūrėjas dr. George‘as Mashour‘as sakė: „Tai neurologinis paradoksas – ryškūs potyriai gali įvykti mirties metu sutrikus smegenų veiklai.
Dr. Borjigin‘as vadovavo svarbiam tyrimui, kuris padėjo išsiaiškinti pagrindinius neurofiziologinius mechanizmus.“
Kitų dviejų pacientų širdies susitraukimų dažnis nepadidėjo, jų smegenų veikla nebuvo suaktyvėjusi. Šis tyrimas atliktas praėjus beveik 10 metų po to, kai panašaus tipo tyrimas buvo atliktas su gyvūnais.
Panašūs gama bangų aktyvumo požymiai buvo užfiksuoti tiek gyvūnų, tiek mirštančių žmonių smegenyse, kai šios nebebūdavo aprūpinamos deguonimi sustojus širdžiai.
Kadangi imties dydis buvo mažas, tyrėjų komanda neskuba skelbti skambių pareiškimų apie tyrimo išvadas. Jie tai pat pažymėjo, kad neįmanoma žinoti, ką iš tiesų patyrė pacientai, nes jie neišgyveno.
Pagrindinis tyrimo autorius prof. Jimo Borjigin iš Mičigano universiteto pridūrė: „Negalime nustatyti pastebėto neurologinio aktyvumo koreliacijos su tyrime dalyvavusių asmenų patirtimi.
Tačiau tyrimo išvados neabejotinai yra įdomios ir suteikia naują pagrindą supratimui apie tai, kas vyksta su smegenimis mirštant.“
Didesnės apimties tyrimai galėtų suteikti išsamesnių duomenų, kurie padėtų nustatyti, ar šie gama bangų aktyvumo pliūpsniai įrodo, kad net artėjant mirčiai žmogus yra pilnai sąmoningas.
Tyrimo išvados buvo paskelbtos žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
