Naujienų portalui tv3.lt prakalbo biochemikė Rūta Lukenskienė, kuri kartu su vyru Ukmergės rajone turi nuosavą sodybą, pavadintą „Lukenskų namais“.
Pašnekovė pasakojo, kad kiek save prisimena, visą gyvenimą augino agurkus. Nuo mažumės sėjusi pirmąsias sėklas, o dabar dalindamasi savo daržovių auginimo paslaptimis su sekėjais, Rūta sutiko savo agurkų priežiūros patarimais pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Agurkų laistymas
Vos prabilus apie agurkų priežiūrą Rūta nurodė, kad jiems labai svarbus laistymas. Ji pasakojo, kad agurkams duoda vandens tada, kai pastebi, kad jie rodo savo troškulį.
Rūta aiškino, kad pats augalas geba parodyti, jog jam trūksta vandens – pagrindinis ženklas yra lapų vytimas.
„Kartais pradeda byrėti agurkų žiedai, tačiau tai gali reikšti ne tik drėgmės, bet ir tam tikrų medžiagų trūkumą.
Taip pat, kai agurkams trūksta vandens, keičiasi jų forma – jie deformuojasi, tampa smailėjantys, nelygūs, atsiranda įvairių iškilimų. Vėliau agurkai gali pradėti gelsti“, – atskleidė pašnekovė.
Rūta aiškino, kad pati jokio griežto agurkų laistymo periodiškumo nesilaiko, o daugiau dėmesio skiria oro sąlygoms.
Anot jos, reikšminga prisiminti, kad agurkų lapai dideli, tad jie greit išgarina drėgmę. Tai reiškia, kad karštomis dienomis atėjus vakarui agurkus reikia palaistyti.
„Vis tik jei oras drėgnas, lietingas ar apsiniaukęs, visiškai prie jų nelendu – tegul auga natūraliai“, – sakė ji.
Kokiu paros metu reikia laistyti agurkus?
Rūta pridėjo, kad labai svarbu savo agurkams ne tik suteikti reikiamą kiekį vandens, tačiau taip pat palaistyti juos tinkamu metu.
„Agurkų jokiu būdu negalima laistyti dieną, ypač per karščius. Geriausia tai daryti labai anksti ryte arba vėlai vakare.
Agurkų lapai yra prisitaikę taupyti drėgmę – per kaitrą jie uždaro savo žioteles ir beveik „nebekvėpuoja“, kad neprarastų vandens.
Vakare, kai oras atvėsta ir drėgmė padidėja, žiotelės vėl atsiveria, dėl to gali priimti vandenį“, – aiškino ji.
Pasak Rūtos, karštos ar vėjuotos dienos metu pradėjus laistyti agurkus vidurdienį, jie gali žūti, tad laistymas – atsakingas procesas.
Pašnekovė pridėjo, kad kartais netgi geriau suteikti agurkams mažiau vandens, nes perlaistymas jiems kenksmingesnis.
Gerai paruošta dirva – geresnė už trąšas
Pasidomėjus, kaip pašnekovė tręšia savo agurkus, Rūta aiškino, kad laikosi filosofijos jų netręšti, kadangi yra natūralios žemdirbystės šalininkė.
Vis tik pašnekovė nurodė, kad visuomet labai gerai paruošia agurkams dirvą, kad joje būtų pakankamai naudingųjų medžiagų.
„Agurkams formuoju storą sluoksnį purios, riebios žemės – dedu lapus, žolę, laistau natūraliais raugais. Visa tai suyra ir suformuoja gyvą, kvapnią dirvą.
Prieš sėją žemę labai gausiai palaistau, niekada nesėju į sausą dirvą. Sėju tankiau, nes pati renku ir savo sėklas. Vėliau daigus praretinu arba persodinu ten, kur blogiau sudygo“, – aiškino ji.
Rūta taip pat pridėjo, kad agurkų lysvių ji nekelia, o pačių daržovių neriša – leidžia jiems augti plačiose lysvėse.
Dirvos paruošimui naudojami raugai
Pasidomėjus apie Rūtos gaminamus raugus, ji pasakojo, kad renkasi natūralius, pagamintus iš žolių. Juos pašnekovė gamina tam skirtoje vietoje šalia daržo.
„Naudoju žolę iš žoliapjovės ar traktoriuko – tokią vadinamąją „karštą žolę“. Ji susispaudžia, pradeda kaisti, joje formuojasi balti grybai, žolė skyla ir virsta puikiu kompostu.
Tas kvapas labai aiškiai parodo, kad formuojasi gyva, derlinga žemė. Šiek tiek remiuosi ir biodinaminės „Demeter“ žemdirbystės principais“, – sakė ji.
Taip pat pašnekovė aiškino, kad ant savo dirvos pila pelenų. Juos renkasi iš natūralių malkų. Kadangi Rūtos krašte dirva gana rūgšti – pelenai padeda ją nušarminti.
„Agurkams rūgšti dirva labai nepatinka. Jeigu aplink gausiai auga rūgštynės, tai jau ženklas, kad žemė rūgšti“, – dalijosi ji.
Rūtos agurkų auginimo patarimai
Sodininkė pasakojo, kad svarbiausia agurkų auginimo procese yra pradėti nuo sėklos ir žemės. Pasak jos, tai – pagrindas gero derliaus pradžiai.
„Dabartinės parduotuvėse parduodamos agurkų sėklos dažnai būna pritaikytos šiltnamiams, hidroponikai ar intensyviam auginimui. Tokie augalai natūralioje dirvoje sunkiai prisitaiko.
Aš daugelį metų renku savo sėklas iš stipriausių augalų. Mano agurkai geba draugauti su dirvoje esančiais grybais – tai vadinama mikorize. Grybai augalui padeda gauti drėgmės ir maisto medžiagų net sausros metu“, – aiškino ji.
Pašnekovė pasakojo pastebinti, kad dauguma augalų jau yra praradę natūralų ryšį su dirvožemiu, dėl to žmonės susiduria su iššūkiais siekdami užsiauginti derliaus.
Pasak jos, tiems, kurie nori stiprių, skanių agurkų, reikia ieškoti senųjų sėklų, jas saugoti ir patiems atsirinkti stipriausius augalus.
„Visa kita priklauso nuo laistymo, o tręšimas yra jau antrinis dalykas“, – pabrėžė ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
