Kaip atpažinti sukčių spąstus, kas nutinka paspaudus sukčių siųstą nuorodą, ką daryti ją paspaudus bei kodėl dirbtinis intelektas sukčiams tapo itin naudingu įrankiu, „Žinių radijo“ laidoje „Pergudrauti sukčių“ pasakojo kibernetinio saugumo bendrovės „Surfshark“ vyresnysis produkto vadovas Dominykas Šimkus ir Lietuvos policijos Visuomenės informavimo skyriaus vadovas Ramūnas Matonis.
Sukčiai taikosi į emocijas ir skubos jausmą
Pasak D. Šimkaus, sukčių siunčiamų SMS žinučių mastas Lietuvoje per pastaruosius metus išaugo net keturis kartus. Jo teigimu, pagrindinis nusikaltėlių tikslas yra priversti žmogų veikti greitai ir neapgalvotai.
„Aš manau, ką bando padaryti sukčiai, tai yra taikytis į žmonių emocijas, į dėmesį. Jie nori, kad žmonės kažką labai greitai paspaustų, kažkokį veiksmą padarytų neapgalvotai, labai greitai ir jūs galite turėti labai didelių paskemių“, – sakė jis.
Anot eksperto, prie problemos ženkliai prisidėjo ir dirbtinis intelektas. Anksčiau sukčių žinutėse dažnai būdavo daug gramatinių klaidų, netikslumų ar akivaizdžių ženklų, išduodančių apgavystę. Dabar situacija pasikeitė.
„Dirbtinis intelektas prie šitos problemos prisidėjo masiškai per paskutinius keletą metų, kur mes tikrai matom, kad sukčiai naudoja dirbtinį intelektą tam, kad ištobulintų visas žinutes, jų turinys tampa beveik nepriekaištingu, be gramatinių klaidų“, – teigė D. Šimkus.
Pasak jo, sukčiai taip pat analizuoja oficialių institucijų, bankų, policijos ar Valstybinės mokesčių inspekcijos siunčiamus pranešimus ir mokosi juos atkartoti, taigi dirbtinis intelektas leidžia kurti itin tikroviškas suklastotas interneto svetaines, kurios iš pažiūros beveik nesiskiria nuo tikrų institucijų puslapių.
Kas nutinka paspaudus sukčių nuorodą?
Paklaustas, kas nutiktų paspaudus sukčių atsiųstą nuorodą, D. Šimkus sakė: „Tuomet, aišku, žmogus yra nuvedamas į tam tikrą svetainę, kurią sukūrė sukčius, kuri gali atrodyti labai įtikinamai kaip kažkokia tai institucija.“
Tokiose svetainėse dažniausiai prašoma pateikti asmens duomenis. Iš pradžių gali būti reikalaujama tik vardo, pavardės ar asmens kodo, tačiau vėliau sukčiai gali mėginti išvilioti ir banko kortelių duomenis, slaptažodžius ar elektroninio pašto informaciją.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad sukčiai ne visada iš karto puola reikalauti pinigų. Kartais jie pirmiausia surenka tam tikrus duomenis ir tik vėliau organizuoja kitą atakos etapą.
Kitais atvejais žmogų bandoma paveikti nedelsiant, raginant skubiai atlikti pavedimą ar priimti kitą finansinį sprendimą.
Ar vienas paspaudimas jau pavojingas?
Paklaustas, ar vien paspaudus nuorodą telefonas jau gali būti užkrėstas, D. Šimkus sakė, kad nebūtinai, tačiau bet kokiu atveju geriausias sprendimas yra apskritai vengti tokių nuorodų.
„Jeigu galima išvengti jo, tikrai būtų svarbu, kad bet kokią žinutę gavęs žmogus pirma ją išsianalizuotų ir nespaustų jokių nuorodų“, – teigė jis.
Vis dėlto didžiausia rizika atsiranda tada, kai žmogus pradeda suvedinėti savo duomenis arba atsisiunčia sukčių siūlomą programėlę.
„Nuo to momento, kuomet pradedame įvesti duomenis ar galbūt toje nuorodoje jūsų prašoma yra parsisiųsti tam tikrą progamėlę į savo telefoną ar kompiuterį, čia prasideda didžiausios rizikos“, – perspėjo ekspertas.
Jeigu duomenys jau buvo suvesti, svarbu kuo greičiau susisiekti su banku ar kita atitinkama institucija ir imtis apsaugos priemonių. O jei buvo įdiegta neaiški programėlė, reikėtų nedelsiant atjungti įrenginį nuo interneto ryšio, keisti slaptažodžius ir kreiptis pagalbos į atitinkamas institucijas.
Pasak D. Šimkaus, tokių programėlių tikslas dažniausiai yra perimti prieigą prie vartotojo įrenginio ir jame esančių duomenų.
„Todėl ir labai čia yra svarbus momentas, kad arba tą programėlę iš karto ištrinti, arba atjungti tą kompiuterį ar telefoną nuo ryšio“, – sakė jis.
Ekspertas rekomenduoja tokiu atveju iš karto per saugų įrenginį pakeisti svarbiausius slaptažodžius ir imtis visų įmanomų apsaugos veiksmų.
Didžiausius nuostolius sukelia investicinis sukčiavimas
Lietuvos policijos Visuomenės informavimo skyriaus vadovas R. Matonis teigia, kad finansiškai skaudžiausia sukčiavimo forma išlieka investicinis sukčiavimas.
Anot jo, žmonės sukčiams kartais perveda dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų per kelis mėnesius ar pusmetį. Tokiais atvejais pinigus susigrąžinti būna gerokai sudėtingiau nei tada, kai žmogus iš karto supranta tapęs auka ir suspėja kreiptis į banką.
R. Matonis pažymi, kad šiuo metu populiariausi išlieka investiciniai sukčiavimai ir SMS žinutėmis vykdomos apgavystės. Be SMS žinučių ir elektroninių laiškų, daugėja ir netikrų naujienų portalų kopijų, kuriomis siekiama apgauti vartotojus.
Tuo tarpu tradicinių skambučių skaičius sumažėjo, tačiau dažnai jie tampa antruoju etapu po to, kai žmogus paspaudžia gautą nuorodą.
Policijos atstovas taip pat pastebi, kad šiuolaikines apgavystes atskirti vis sunkiau, lyginant su sukčiavimo būdais, kurie vyravo anksčiau.
„Jeigu anksčiau tai labai akivaizdžiai matėsi, pradedant gramatinėmis klaidomis, vizualika, neteisingais logotipais, dabar kuo toliau, tuo sunkiau“, – teigė R. Matonis.
Nors ir šiandien dažnai galima aptikti netikrų nuorodų ar kitų neatitikimų, dirbtinio intelekto pagalba kuriamas turinys tampa vis profesionalesnis
Iš kur sukčiai sužino mūsų duomenis?
Žmonėms dažnai kyla klausimas, iš kur nusikaltėliai žino jų vardą, pavardę ar kitą asmeninę informaciją.
Pasak R. Matonio, dalis duomenų gali būti gauti iš anksčiau nutekintų įvairių institucijų ar bendrovių duomenų bazių. Taip pat asmens duomenys pardavinėjami vadinamajame juodajame internete.
Vis dėlto pašnekovas pabrėžia, kad dauguma sukčiavimų tebėra gana bendro pobūdžio – jų išlieka ženkliai daugiau nei personalizuotų sukčiavimų.
„Visgi daugiau, ką mes matome, sukčiavimų yra tokio bendro pobūdžio, tiesiog žmogus užsikabino, pamatė kažkur tai, nesusižiūrėjo per skubėjimą, paspaudė tą nuorodą ir tiesiog nukentėjo labai greitai“, – sakė jis.
Net vardas ir pavardė gali būti vertinga informacija
Nors gali atrodyti, kad nieko blogo, jei sukčiams bus pateiktas tik vardas ir pavardė, D. Šimkus ragina kuo atsakingiau vertinti bet kokių asmens duomenų atskleidimą internete.
„Aš sakyčiau bet kokia informacija, kuomet žmonės planuoja dalintis internete, turi pagalvoti, ar tikrai jos reikia“, – teigė jis.
Paklaustas, ar jautriais duomenimis galima laikyti net vardą ir pavardę, ekspertas atsakė trumpai – taip, todėl ja nereikėtų dalintis lengva ranka.
R. Matonis priduria, kad žmonės neretai patys perduoda daug informacijos internetinėms parduotuvėms, rezervacijų sistemoms ar kitiems paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, siunčia nufotografuotą asmens dokumentą ar banko kortelę, ir tik vėliau prisimena, kad tai darė, kai jau būna nukentėję ir kreipiasi pagalbos.
Gali padėti ir technologiniai sprendimai
Kritinis mąstymas – itin svarbus norint apsisaugoti nuo sukčių, vis dėlto, anot D. Šimkaus, yra naudingų kibernetinio saugumo priemonių, kurios didina saugumą.
Šiandien egzistuoja įvairūs kibernetinio saugumo įrankiai, leidžiantys naudoti alternatyvius el. pašto adresus, telefono numerius ar net virtualias tapatybes.
Jis aiškina, kad žmogui nereikia pačiam kurtis kitos el. pašto dėžutės ar turėti kelių telefono numerių – tai kuo puikiausiai padaro sukurtos technologijos, tereikia jas rasti ir jomis naudotis.
Be to, kaip priduria pašnekovas, jau kuriamos sistemos, galinčios automatiškai aptikti įtartinas SMS žinutes ar skambučius, taigi, padedančios iš anksto sužinoti apie galimus sukčiavimus.
„Jau yra technologijos, kurios tą daro, kurios skanuoja ir identifikuoja šitas sukčių žinutes ir tiesiog praneša klientams iš anksto“, – sakė jis.
Kai kurie sprendimai netgi gali automatiškai paslėpti ar užblokuoti sukčių siunčiamus pranešimus, kad jie nepasiektų vartotojo, tai reiškia, kad sukčiai jūsų nė nepasiektų.
Dvi svarbiausios taisyklės
Pasak R. Matonio, yra dvi pagrindinės taisyklės, kurios gali apsaugoti nuo didžiosios dalies sukčiavimų.
„Tai yra nespausti tų siunčiamų nuorodų, jeigu žmogus gavo kažkokios institucijos nuorodą, tikrai jos nespausti, o eiti į institucijos oficialų puslapį ir naršyklėje tiesiog susivesti tos institucijos adresą pačiam“, – sakė pareigūnas.
Antra taisyklė – neįsitraukti į pokalbius su nepažįstamais asmenimis, kurie skambina rusų kalba.
„Jeigu jūs tikrai nebendrausite su nepažįstamais asmenimis rusų kalba ir nespausite tų nuorodų, labai didelė tikimybė, kad jums bent jau šiuo etapu pavyks išvengti ir netapsite sukčių auka“, – pabrėžė R. Matonis.
Pasak jo, nors tarptautinės teisėsaugos operacijos padeda mažinti sukčiavimo mastą, nusikaltėliai nuolat prisitaiko ir ieško naujų būdų pasiekti potencialias aukas.
Sukčiai ir toliau nerimsta, ieško vis naujų būdų, kaip išvilioti asmeninius duomenis ir pinigus, todėl svarbiausia išlieka budrumas, kritinis mąstymas ir neskubėjimas atlikti veiksmų vien todėl, kad to reikalauja gauta žinutė ar skambinantis nepažįstamasis.
Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Pergudrauti sukčių“ galite klausyti čia:
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
