Šia tema Artur Lebedenko „Tapk geresniu“ tinklalaidėje „ETINIS HAKERIS: Duomenys VAGIAMI per 15 MIN! Kaip NULAUŽIA E-MAIL, Wifi ir VISA korteles“ dalijosi etinis hakeris Deividas Ambrazevičius.
Pirmiausia A. Lebedenko laidoje pašnekovo buvo pasiteirauta, kuo skiriasi etinis hakeris nuo mums įprasto, duomenis nulaužiančio hakerio. D. Ambrazevičius paaiškino, kad tai – su kito asmens sutikimu dirbantis žmogus.
Duomenų nulaužimo būdai
Pirmasis aspektas, kuris buvo aptartas pokalbio metu, buvo duomenų nutekinimo būdai. Pasak D. Ambrazevičiaus, šioje vietoje variantų yra pačių įvairiausių.
Anot jo, dar visai neseniai buvo skandalas, kurio metu paaiškėjo, kad daugiau nei 2,5 mln. vartotojų duomenų buvo nutekinti iš „Gmail“ platformos.
„Yra tokia „Salesform“ programa, na ir „Gmail“ prireikė papildomo funkcionalumo, jie ėmė aptarnauti vartotojus per virtualų susirašinėjimą. Vienas ar tai grupelė hakerių rado, kad per tą virtualų susirašinėjimą galima gauti visus duomenis iš didžiausių kompanijų.
Ką jie padarė? Jie pasiėmė sutikimą verifikacijai, ištraukė visus duomenis iš „Salesform“ programos, kurioje buvo pačios didžiausios avialinijos, „Gmail“, ligoninės“, – pasakojo jis.
Pateikęs šį pavyzdį taip pat D. Ambrazevičius atskleidė, kad žmogus, gaudamas laiškus, žinutes, turėtų būti itin atidus stebėdamas, iš kur žinia buvo gauta. Anot jo, suklastoti domenus, iš kurių siunčiami laiškai, – labai paprasta.
„Paimkim tavo domeną, lebedenko.lt. Aš galiu nusipirkti identišką domeną, tik pakeisti vieną raidę, tarkime vietoje „o“ įrašyti kitos kalbos „o“, ir čia jau bus kitas domenas. Tad aš jį galiu nusipirkti ir atrodys, kad aš čia siunčiu laiškus iš tavęs.
Žmonės žaidžia ir su raidžių kaita – vietoje „com“ rašo „co“ – ir tu realiai pamatai vizualiai, kad kaip ir iš patikimo siuntėjo atėjo, pasitiki ir spaudi ant tos nuorodos“, – teigė jis.
Kaip patikrinti, ar duomenys buvo nulaužti?
Pasak laidos pašnekovo, kalbant apie minėtų nulaužtų duomenų situaciją, šiuo būdu veikiantiems hakeriams pavyko gauti žmonių vardus, pavardes, elektroninius paštus, informaciją apie naudojamus serverius, pirktas prekes, priežastis, dėl kurių buvo kreiptasi į klientų aptarnavimą.
Jau gavus šiuos duomenis hakeriams galima siųsti laiškus į pasirinktus elektroninius paštus. Jeigu laiške yra nuoroda – tuomet žmogui paspaudus ant jos galima gauti pinigų. Kitas duomenų panaudojimo būdas – jų pardavimas.
„Yra forumai, kuriuose renkasi visokie hakeriai, yra ir etiniai, ir kriminaliniai nusikaltėliai. Ten sakoma, kad štai turiu nulaužtus duomenis, parduodu už pusę bitcoin. Kiek nusiperka, tiek ir gauna. Jie gali pasklisti po internetą, tų duomenų jau nebesurinksi“, – aiškino etinis hakeris.
A. Lebedenko pašnekovo pasiteiravus, kaip sužinoti, ar žmogaus duomenys buvo paskleisti, jis pasidalijo, kad yra svetainė, kurioje galima tai pasitikrinti. Pasak jo, ši svetainė vadinasi haveibeenpwned.com, o į ją įvedus savo elektroninio pašto adresą galima matyti, kur duomenys buvo nutekinti.
„Realiai, yra sąrašas svetainių su populiariausiais duomenų nutekėjimais ir tau parodo laiko juostą pagal metus. Tad galima čia pasitikrinti“, – patarė jis.
Kas nutinka atidarius sukčių atsiųstą nuorodą?
Pokalbiui įsibėgėjant A. Lebedenko pasiteiravus laidos svečio, kokių pasekmių gali tikėtis žmogus, gavęs sukčių laišką ir paspaudęs ant apgavikų atsiųsto failo, jis paaiškino, kad pasekmės dvejopos. Vienos, jeigu žmogus paspaudė ant nuorodos, kitos, jeigu parsisiuntė atsiųstą failą.
Pirmasis variantas – kuomet yra atidaroma sukčių atsiųsto laiško fiktyvi nuoroda: „Jeigu tai yra nuoroda, tai sukčiai padarys tau identišką interneto hostingo paslaugų apmokėjimo portalą, kuris atrodo visiškai taip pat.
Tada suvesi savo duomenis ir juos pasiims. Tada tuos skaičiukus žmonės spausdina ant fizinės kortelės ir tas korteles pardavinėja dark web‘e (liet. – tamsiajame internete). Sako, kad štai šitoje kortelėje gali būti iki 10 000 [eurų], šitoje iki 5 000 [eurų]“, – paaiškino jis.
Dar kitoks scenarijus gali grėsti tuo atveju, jeigu žmogus atidarė prie fiktyvaus laiško atsiųstą failą PDF formatu. Anot D. Ambrazevičiaus, tuomet sukčius gauna prieigą prie visų kompiuteryje ar telefone esančių duomenų.
„Jeigu tai PDF failas, tai jį atsisiuntus gali iškrėsti tavo kompiuterį, turėti prie jo pilną prieigą“, – pranešė jis.
Laidos vedėjui pasiteiravus, kaip nepapulti į šias situacijas, kaip neatskleisti savo elektroninio pašto, D. Ambrazevičius pasiūlė du būdus – naudoti atskirą elektroninio pašto adresą pirkimams internete arba email masking‘ą (liet. – elektroninio pašto maskuoklį).
„Kas liečia elektroninį paštą, mano rekomendacija yra turėti arba atskirą elektroninį paštą, į kurį gali dėlioti bet kokius e-komercijos puslapius, arba naudoti email masking‘ą.
Tu pridedi savo elektroninį paštą ir tavo realų elektroninį paštą užmaskuoja su visiškai atsitiktinai sukurtu elektroninio pašto pavadinimu – blabla.123@kažkoksdomenas.net.
Tu tą užmaskuotą paštą gali dėti visur, kur tik nori, o visi laiškai eis į tavo tikrąjį elektroninį paštą, bet tu savo realiojo neatskleidi.
Tad jeigu įvyksta toks dalykas, kai nulaužiami duomenys, tavo elektroninis paštas, tai tau 100 metų. Po to tu jį gali ištrinti, gali jų prisikurti tiek, kiek nori“, – sakė specialistas.
Kaip žinoti, kad tai – sukčiai?
Laidos vedėjas išryškino dar vieną problemą – neretai sukčių siunčiamos žinutės ir laiškai būna labai panašūs į tikrų įmonių siunčiamas žinias. D. Ambrazevičius, išgirdęs šį pastebėjimą, pasiūlė atkreipti savo dėmesį į kelias laiškų ar žinučių detales.
„Visų pirma, gali pažiūrėti į nuorodas, nes ten kartais būna parašyta „d.d.com“ ir panašiai, kur visiškai ne į temą. Tų domenų galima nupirkti kiek tik norisi ir statyti ant to visus sukčiavimo reikalus.
Paspaudus [ant nuorodos] labai daug ten nepadarysi, bet jeigu pradėsi toje nuorodoje sutikti su prašymais matyti tavo vietą, tavo duomenų gavimu ir panašiai, čia gali būti problema.
Kitas dalykas, jeigu tavęs prašys įvesti duomenis. Pas mane irgi buvo žinutė, kad siunta užblokuota kažkokioje šalyje. Aš įdomumo dėlei nuėjau į tą nuorodą ir pamačiau, kad viskas suvesta – mano siuntos numeris, mano duomenys, tobulai padaryta.
Paskutinis laukelis – įvesk savo kortelės numerį, įvesk galiojimo datą ir CVV kodą. Geriausias variantas yra nepasitikėti niekuo, nespausti ant nuorodų, nes jeigu užsisakei kažkokią prekę, ji standartiniu būdu ir ateis“, – teigė jis.
Dėl to, pasak D. Ambrazevičiaus, kiekvienas, susidūręs su neaiškiomis žinutėmis ar nuorodomis, turėtų stengtis išlaikyti kritinį mąstymą, o ne autopilotu atidaryti nuorodas bei failus.
Artimųjų apsaugojimo būdai
Galiausiai, laidoje A. Lebedenko pasiteiravus pašnekovo, kaip galima apsaugoti savo vyresnius artimuosius – mamas, tėčius, senelius – jis patarė juos mokyti.
Pasak D. Ambrazevičiaus, labai svarbu yra paaiškinti vyresniesiems, kad geriau yra apskritai nespausti ant atsiųstų nuorodų. Taip pat pabrėžti, kad bankai nėra suinteresuoti siųsti žinutes telefonu, elektroniniu paštu ir prašyti prisijungimo patvirtinimo.
„Jeigu ateina kažkokie elektroniniai laiškai – „paspausk šitą nuorodą ir gausi kažkokių dovanų“ – tai siūlyčiau paedukuoti taip: parodyti tą elektroninį laišką ir paklausti, ką manote, ar čia viskas normalu, spausti ar ne“, – pasiūlė jis.
Taip pat laidos svečias ragino paaiškinti artimiesiems, dėl ko jiems apie tai pasakojama. Pasak jo, svarbu išryškinti rūpesčio aspektą.
„Jeigu tu gausi laišką iš VMI, sveikatos priežiūros institucijų, tai jie praneš, kad bus atsiunčiamas laiškas, ten bus pateikta tam tikra informacija, duomenys.
Dažniausiai tokie dalykai būna prisegti PDF failuose ir jie būna užšifruoti su kažkokiu koduku, dažniausiai tai būna asmens kodo paskutiniai keturi skaičiai tam, kad žmogus jį atsidarytų“, – aiškino jis.
Vis tik įtarus, kad laiško siuntėjai nėra aiškus, D. Ambrazevičius siūlė apskritai neatidarinėti nuorodų.
Visą Artur Lebedenko tinklalaidę „Tapk Geresniu“ galite žiūrėti aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
