Net 43 savo gyvenimo metus jis paskyrė vairuotojų rengimui – darbui, kuris jam buvo ne tik profesija, bet ir tikras pašaukimas.
Gyvenimas, sujungęs tris kartas
Gediminas Lisauskas pradėjo dirbti Alytaus technikos mokykloje 1982 metais. Pradėjęs kaip mokymo meistras ir vairuotojų mokytojas, jis greitai tapo vienu iš tų žmonių, kurie formavo mokyklos veidą ir jos mokymo kultūrą. Griežtas, bet teisingas, reiklus, bet nuoširdžiai rūpestingas – toks jis išliko daugelio mokinių atmintyje. Ne vienas prisimena, kad mokytis pas jį ateidavo ištisos šeimos: pirmiausia tėvai, vėliau jų vaikai, o galiausiai ir anūkai. Tai – retas pasitikėjimo ženklas, kurį pelno tik patys geriausi mokytojai.
„Aš buvau griežtokas mokytojas, bet žmonės buvo patenkinti, mano mokinių rezultatai buvo geri“, – yra sakęs G. Lisauskas. Tai nebuvo tušti žodžiai: per savo ilgametį darbą jis parengė gausų būrį vairuotojų, kurių žinios ir pasirengimas tapo svarbia miesto saugumo dalimi. Jo indėlis į Alytaus vairuotojų kultūrą ir kasdienį gyvenimą išliko reikšmingas ir jaučiamas iki šiol.
Jo darbštumas ir iniciatyvumas prisidėjo prie to, kad Alytaus technikos mokykla ilgus metus buvo laikoma pavyzdine įstaiga. 2010 ir 2014 metais ji pripažinta geriausia Alytaus regiono vairuotojų rengimo mokykla – tai įvertinimas, kurio dalis neabejotinai priklauso ir G. Lisauskui.
Pašaukimas, kuris nesibaigė uždarius mokyklą
2019 m., kai buvo uždaryta Alytaus technikos mokykla, G. Lisauskas nenutolo nuo savo pašaukimo. Nuo rugsėjo jis pradėjo dirbti Alytaus profesinio rengimo centre, kur ir toliau su tuo pačiu atsidavimu mokė jaunus žmones vairavimo meno. Čia jis dirbo iki pat mirties, palikdamas šiltus prisiminimus kolegų bendruomenėje ir dar vieną kartą būrį jo pamokų nepamiršusių mokinių.
Kolegos jį prisimena kaip žmogų, kuris niekada neprarado profesinio smalsumo, nuolat domėjosi naujovėmis ir mokėjo paprastai paaiškinti net sudėtingiausius dalykus. Jis visada buvo atviras – tiek patarimui, tiek pokalbiui.
Meilė technikai – ir darbas, ir hobis
Be pedagoginės veiklos, G. Lisauskas buvo Dzūkijos senovinės technikos klubo narys. Ši bendruomenė vienija žmones, siekiančius išsaugoti ir puoselėti istorinę techniką. Narystė klube atspindėjo jo nuoširdžią meilę automobiliams ir jų istorijai ir kultūrai.
Jis aktyviai dalyvavo renginiuose, technikos parodose, dalijosi savo žiniomis ir patirtimi. Klubo nariai jį prisimena kaip žmogų, kuris galėjo valandų valandas pasakoti apie senovinius automobilius, jų konstrukciją, restauravimą ir istoriją. Tai buvo dar viena sritis, kurioje atsiskleidė jo atsidavimas technikai ir pagarba jos tradicijoms.
Palikimas, kuris išliks keliuose
Gedimino Lisausko gyvenimas buvo paprastas ir kartu nepaprastai prasmingas. Jis ne statė paminklų, ne siekė titulų, tačiau jo darbai palietė tūkstančius žmonių. Kiekvienas jo mokinys, išvažiavęs į kelią, nešė dalelę jo patirties, atsakomybės ir pagarbos taisyklėms.
Tai žmogus, kuris Alytui padovanojo ne tik gerus vairuotojus, bet ir saugesnius kelius. Jo vardas liks gyvas mokinių prisiminimuose, kolegų pagarboje ir miesto istorijoje.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
