Ilgametis kapitonas Sigitas Šileris gimė Skirsnemunės miestelyje ir iš čia išplaukė į plačiuosius vandenis. 2013 metų rugpjūčio 24 d., minint Skirsnemunės 700-ąsias metines, buvo apdovanotas ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“.
Buvęs kraštietis kalbėdamas visada su didžia pagarba minėdavo Skirsnemunės vardą, o atlikdamas svarbius darbus Lietuvai, su pasididžiavimu pabrėždavo, jog yra skirsnemunietis.
1950 metais baigė Skirsnemunės septynmetę mokyklą, po jos mokslus tęsė Jurbarko vidurinėje mokykloje. Mokėsi Kaliningrado technikos institute, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur įgijo Niujorko koledžo diplomą.
Pasirinko drąsią jūrininko profesiją
Sigitas Šileris, buvęs ilgametis tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrinių įmonių vadovas, yra dirbęs ir diplomatinėje tarnyboje. Pastaruoju metu Sigitas Šileris gyveno Klaipėdoje.
Kurį laiką Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje dėstė navigaciją ir lociją bei ekonomiką. Pastaruoju metu Sigitas Šileris džiaugėsi užtarnautu poilsiu.
Augdamas prie Nemuno, Sigitas skaitė daug knygų apie drąsius jūrininkus, tad ir pats pasirinko jūrininko profesiją. Kalbėdamas apie jūreivystę, Sigitas sakė, jog tai geriausia profesija pasaulyje.
Jis dėkojo likimui, jog tapo jūrininku. Sigitas Šileris Skirsnemunėje užaugo su seserimi Genovaite. Kaip pats teigė, augo paprastoje šeimoje. Sigito tėtis buvo savanoris, šaulys, auksinių rankų stalius, statęs namus.
Mama buvo namų šeimininkė, turėjo labai gerą balsą, giedojo bažnyčios chore. Likimo atneštas į Klaipėdos kraštą su klaipėdiete žmona Žibute užaugino sūnų Žilviną ir dukrą Eglę. Turėjo ketvertą anūkų.
S. Šileris išleido novelių knygą apie savo draugus jūrininkus. Knyga „Kodėl anksti pražyla jūrininkai“ buvo išleista 2007 m. 2009 metais S. Šileriui suteiktas metų Jūrininko titulas.
Informacija, kur ir kada bus galima atsisveikinti su velioniu, bus pateikta vėliau.
te ilsisi ramybėje įveikęs negandas žemiškasias...,- siela Jūreivio pribūs Dvasioje virš ir po Dangaus Skliauto...,Vandens to paties...,Begalinėje Amžinoje Jiezaus Meilėje...,-
te ilsisi Ramybėje įveikęs kaip Nugalėtojas tą žemiškąjį mūsų kelią...
